- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo kelionių rinkoje ėmė ryškėti tendencija kelionės datą suderinti su asmeninėmis atostogomis. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad net trys ketvirtadaliai verslininkų po verslo kelionės paprastai pasilieka svečioje šalyje keletui dienų tam, kad pailsėtų ar spėtų apžiūrėti miestą. Manoma, kad tai – vis didesnės laiko stokos rezultatas bei reakcija į ekonomikos lėtėjimą.
Didžioji dalis leidinio „Business Travel Magazine“ apklaustų verslininkų teigė, jog dažniausiai seminarai ir konferencijos vyksta savaitės viduryje, tad savaitgalį jie būtinai lieka ten, kur vyko verslo susitikimas ar konferencija ir visą laiką skiria poilsiui. Be to, pastebėta, kad įmonės darbuotojai, kuriems suteikiama galimybė pasilikti svečioje šalyje ir dalis išlaidų padengiama net ir po verslo kelionės, noriau vyksta į verslo susitikimus ir aktyviau juose dalyvauja, rašoma kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinės direktorės portalui atsiųstame komentare.
Išlaidų padengimas tokioje situacijoje – kiekvienos įmonės vidaus politikos reikalas. Nustatyta, kad dažniausiai įmonės padengia skrydžio atgal kaštus ir 50 proc. transporto išlaidų šalyje, kurioje vyko verslo susitikimai. Yra įmonių, kurios darbuotojui apmoka ir 50 proc. maisto išlaidų verslo kelionei pasibaigus. Tai – dar vienas būdas motyvuoti darbuotojus.
Specialistai šią tendenciją vertina ypač teigiamai. Jei įmonė apmoka lėktuvo bilietą ir neprieštarauja, kad grįžimo lėktuvo bilietas būtų šiek tiek vėlesne data nei baigiasi verslo reikalai, šią galimybę tikrai rekomenduotina išnaudoti. Be to, pastebima, kad šiandien verslo partneriai, organizavę verslo kelionę, dažnai neprieštarauja apmokėti ne tik skrydžio vėlesne data, bet ir kelių papildomų dienų viešbutyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...