Po avarinio nusileidimo – kranto paieškos

Recesija Lietuvoje turėtų baigtis antrąjį 2010 m. pusmetį, tačiau ekonomikos atsigavimo tempai priklausys nuo situacijos eksporto rinkose ir  nuo to, kaip valstybei pavyks suvaldyti augančią skolą bei sumažinti mokesčius, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.

Siūlo irtis patiems

Nors antrąjį metų pusmetį matysime ekonomikos augimą, šalies BVP šiais metais apytikriai balansuos ties 2009 metų lygiu. 2010 metais piką pasieks nedarbas, o eksportuotojams palaipsniui atsitiesiant, krizės sunkumą toliau jaus į vidaus vartojimą orientuotas verslas. 2011 m. šalies BVP, prognozuojama, paaugs 3 proc. Šios prognozės pateikiamos „Swedbank“ parengtoje Švedijos ir Baltijos valstybių naujausioje makroekonomikos apžvalgoje.

„Jei, vaizdžiai tariant, pirmąjį 2009 metų pusmetį šalis sklendė žemyn laisvuoju kritimu, o nuo rudens avariniu būdu leidžiamės, bet jau su parašiutu, tai šiemet, greičiausiai pavasarį, pagaliau nusileisime. Tiesa, dar ne ant tvirtos žemės, o vandens. Ir čia turėsime du pasirinkimus: plūduriuoti laukiant, kol išneš palankios srovės, arba irtis patiems kranto link“, – sakė „Swedbank Markets“ Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.

Nedarbo rykštė

Banko specialistai prognozuoja, kad vienos svarbiausių problemų, su kuriomis 2010 m. susidurs šalis, bus mažėjantis vidaus vartojimas, kuris kris dar 5 proc., ir augantis nedarbas, šiemet pasieksiantis 16 proc. Taip pat reikia turėti omenyje, kad pastarąjį rodiklį sušvelnins emigracija – jei ne jos poveikis, nedarbo lygio statistinis rodiklis būtų blogesnis.

Apie penktadaliu išaugsiančios elektros kainos įmonėms pabrangins kai kurias pirmo būtinumo prekes, o dėl to nukentės brangesnių prekių ir paslaugų gamintojai bei tiekėjai. Realus darbo užmokestis po mokesčių per 2010 metus dar mažės apie 5 proc., nors jo kritimas turėtų  stabilizuotis apie metų vidurį.

Mažesni mokesčiai suteiktų postūmį

„Swedbank Markets“ vadovo Lietuvoje teigimu, sumažinti mokesčiai suteiktų postūmį Lietuvos ūkiui ir padidintų ilgalaikį šalies ekonomikos konkurencingumą. Mokesčius sumažinti leistų valdymo reformos ir kontroliuojamas valstybės skolos lygis, o papildomą postūmį verslui duotų mažesnis smulkaus ir vidutinio verslo reguliavimas.

„Vienintelis tikras būdas, kuriuo valstybė gali skatinti verslą, yra mažesnis jo reguliavimas ir palanki mokesčių aplinka, visi kiti skatinimo planai, deja, arba yra laikini, arba kosmetiniai“, – sakė T. Andrejauskas.

Pasak jo, nors pirmoji metų pusė Lietuvoje bus nelengva, antras arba trečias metų ketvirtis mus jau pradžiugins geresne ekonomine statistika.

„Nors gyventojai šią tendenciją pajus ne iš karto, žmonių ir verslo lūkesčiai pradės gerėti – tai suteiks papildomo adrenalino ekonomikai. Būtų džiugu, jei šalies valdžia neliktų šio proceso nuošalyje ir pateiktų papildomų skatinimo priemonių, kurių pagrindinės – mažesni mokesčiai bei smulkaus ir vidutinio verslo dereguliavimas“, – kalbėjo T. Andrejauskas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių