- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmieji metų mėnesiai Lietuvos bankų sistemoje buvo gana vangūs. Sausį ir vasarį bendrasis paskolų portfelis mažėjo jau 17 mėnesių paeiliui, tačiau taupymo apimtis augo.
Akivaizdu, kad kreditavimo aplinka nepagerėjo, o pastaruoju metu siūlomos naujos reguliavimo priemonės aplinką daro dar sunkiau prognozuojamą, todėl didesnių pokyčių šioje srityje sunku tikėtis, tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, per sausį bendrasis paskolų portfelis dar susitraukė 378,6 mln. litų, tačiau tai galima laikyti staigiu stabtelėjimu po praėjusių metų pabaigoje vykusio masinio paskolų gražinimo proceso, kai vien per lapkritį ir gruodį paskolų portfelio vertė sumažėjo 2,9 mlrd. litų nuo 64,3 iki 61,4 mlrd. litų.
Vasarį procesas dar smarkiau sulėtėjo – portfelis per mėnesį prarado 184,4 mln. litų vertės ir siekė 60,8 mlrd. litų. Žinoma, trumpo laikotarpio pokyčių negalima laikyti tendencija, veikiau galima teigti, kad pernykštės kreditavimo tendencijos kol kas nesikeičia.
„Praėjusių metų pradžioje siūlytos ir kreditavimo procesui būtinos įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo pataisos nepriimtos. Maža to, siūlomų naujų teisinio reguliavimo iniciatyvų sąrašas ir neaiškios jų perspektyvos lemia sunkiai prognozuojamą teisinę aplinką ir jos poveikį skolinimui. Todėl didesnių poslinkių kreditavimo politikoje sunku tikėtis“, - aiškina S.Kropas.
Kita vertus, bankuose gerokai išaugo litų kiekis, o verslą netrukus turėtų pasiekti iš Europos institucijų gautos lėšos, skirtos ekonomikai skatinti. Šie du faktoriai neišvengiamai turės įtakos skolinimo procesams.
Sausį bankų klientai kiek patuštino indėlių sąskaitas – bendras indėlių portfelis traukėsi 397,1 mln. litų iki 40,6 mlrd. litų. Tačiau jau vasarį indėlių sąskaitos pasipildė 676,3 mln. litų ir peržengė 41 mlrd. litų ribą. Pilnėjo ir įmonių, ir valdžios institucijų, ir privačių asmenų sąskaitos. Pažymėtina, kad šis procesas pernai ir šiemet vyksta paraleliai su nuosekliai mažėjančiomis indėlių palūkanomis.
„Verslo prasme vertinant, indėlių patrauklumas mąžta, tačiau tai nekeičia bankų klientų įpročių. Viena vertus, tai rodo indėlininkų pasitikėjimą bankais ir jų nenorą rizikuoti investuojant į alternatyvius taupymo produktus, kita vertus, taupymo tendencijos rodo, kad verslas ir gyventojai kol kas yra atsargūs ir verčiau linkę taupyti“, - pastebi asociacijos prezidentas.
Nuo 2009 metų pradžios indėlių suma Lietuvoje veikiančiuose bankuose padidėjo 3 milijardais litų (nuo 38,1 iki 41,2 milijardo). Pažymėtina, kad daugiausiai išaugo fizinių asmenų terminuotųjų indėlių suma - 1,3 mlrd. litų iki 17,5 milijardo. Gera žinia visgi yra ta, kad tiek verslas, tiek fiziniai asmenys pinigų taupymui turi.
„Pirmieji naujų metų mėnesiai kol kas netapo naujų pokyčių bankų sistemoje pranašais. Galima sakyti, kad pinigų kiekis bankuose auga, tačiau tiek bankai, tiek jų klientai išliko atsargūs ir orientuoti į taupymą, o ne vartojimą. Nors prielaidų pokyčiams esama, nerimą kelia nepalanki ir sunkiai prognozuojama kreditavimo teisinė aplinka. Lietuvoje bankų sistema buvo ir išlieka pagrindiniu kapitalo įliejimo į ūkį įrankiu, todėl nesudarius kreditavimui būtinų prielaidų, bankai negalės tinkamai atlikti savo vaidmens skatinant ekonomikos augimą“, - tvirtina S.Kropas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...