Pinigų kiekis bankuose auga, tačiau gyventojai kol kas tik taupo

Pirmieji metų mėnesiai Lietuvos bankų sistemoje buvo gana vangūs. Sausį ir vasarį bendrasis paskolų portfelis mažėjo jau 17 mėnesių paeiliui, tačiau taupymo apimtis augo.

Akivaizdu, kad kreditavimo aplinka nepagerėjo, o pastaruoju metu siūlomos naujos reguliavimo priemonės aplinką daro dar sunkiau prognozuojamą, todėl didesnių pokyčių šioje srityje sunku tikėtis, tvirtina Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak jo, per sausį bendrasis paskolų portfelis dar susitraukė 378,6 mln. litų, tačiau tai galima laikyti staigiu stabtelėjimu po praėjusių metų pabaigoje vykusio masinio paskolų gražinimo proceso, kai vien per lapkritį ir gruodį paskolų portfelio vertė sumažėjo 2,9 mlrd. litų nuo 64,3 iki 61,4 mlrd. litų.

Vasarį procesas dar smarkiau sulėtėjo – portfelis per mėnesį prarado 184,4 mln. litų vertės ir siekė 60,8 mlrd. litų. Žinoma, trumpo laikotarpio pokyčių negalima laikyti tendencija, veikiau galima teigti, kad pernykštės kreditavimo tendencijos kol kas nesikeičia.

„Praėjusių metų pradžioje siūlytos ir kreditavimo procesui būtinos įmonių bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo pataisos nepriimtos. Maža to, siūlomų naujų teisinio reguliavimo iniciatyvų sąrašas ir neaiškios jų perspektyvos lemia sunkiai prognozuojamą teisinę aplinką ir jos poveikį skolinimui. Todėl didesnių poslinkių kreditavimo politikoje sunku tikėtis“, - aiškina S.Kropas.

Kita vertus, bankuose gerokai išaugo litų kiekis, o verslą netrukus turėtų pasiekti iš Europos institucijų gautos lėšos, skirtos ekonomikai skatinti. Šie du faktoriai neišvengiamai turės įtakos skolinimo procesams.

Sausį bankų klientai kiek patuštino indėlių sąskaitas – bendras indėlių portfelis traukėsi 397,1 mln. litų iki 40,6 mlrd. litų. Tačiau jau vasarį indėlių sąskaitos pasipildė 676,3 mln. litų ir peržengė 41 mlrd. litų ribą. Pilnėjo ir įmonių, ir valdžios institucijų, ir privačių asmenų sąskaitos. Pažymėtina, kad šis procesas pernai ir šiemet vyksta paraleliai su nuosekliai mažėjančiomis indėlių palūkanomis.

„Verslo prasme vertinant, indėlių patrauklumas mąžta, tačiau tai nekeičia bankų klientų įpročių. Viena vertus, tai rodo indėlininkų pasitikėjimą bankais ir jų nenorą rizikuoti investuojant į alternatyvius taupymo produktus, kita vertus, taupymo tendencijos rodo, kad verslas ir gyventojai kol kas yra atsargūs ir verčiau linkę taupyti“, - pastebi asociacijos prezidentas.

Nuo 2009 metų pradžios indėlių suma Lietuvoje veikiančiuose bankuose padidėjo 3 milijardais litų (nuo 38,1 iki 41,2 milijardo). Pažymėtina, kad daugiausiai išaugo fizinių asmenų terminuotųjų indėlių suma - 1,3 mlrd. litų iki 17,5 milijardo. Gera žinia visgi yra ta, kad tiek verslas, tiek fiziniai asmenys pinigų taupymui turi.

„Pirmieji naujų metų mėnesiai kol kas netapo naujų pokyčių bankų sistemoje pranašais. Galima sakyti, kad pinigų kiekis bankuose auga, tačiau tiek bankai, tiek jų klientai išliko atsargūs ir orientuoti į taupymą, o ne vartojimą. Nors prielaidų pokyčiams esama, nerimą kelia nepalanki ir sunkiai prognozuojama kreditavimo teisinė aplinka. Lietuvoje bankų sistema buvo ir išlieka pagrindiniu kapitalo įliejimo į ūkį įrankiu, todėl nesudarius kreditavimui būtinų prielaidų, bankai negalės tinkamai atlikti savo vaidmens skatinant ekonomikos augimą“, - tvirtina S.Kropas.


Šiame straipsnyje: bankaiLietuvos bankai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių