Pinigai banke, kojinėje ar nekilnojamajame turte?

„Pinigai paprastai per ilgą laikotarpį nuvertėja greičiau nei nekilnojamasis turtas. Todėl kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, NT - žymiai geresnė investicija, nei pinigų laikymas kojinėje, ir mažiau rizikinga, nei trumpalaikis investavimas į bankų siūlomus instrumentus. Tačiau, tada, kai nekilnojamas turtas yra pervertintas, investuoti į jį nėra patrauklu", - teigia KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška.

Paklaustas, kur geriausia investuoti, laikyti ar išleisti grynuosius pinigus, ekonomikos specialistas tvirtino, jog kiekvienas gyventojas turėtų pasverti visas įmanomas rizikas ir nepasiduoti visa apimančiai panikai.

Investicija į NT

Ilgą laiką nekilnojamasis turtas Lietuvoje buvo pervertintas – jau seniai sklandžiusias kalbas patvirtina profesorius. „Ir bankai, ir tie, kurie skolinosi, orientavosi į tokius atlyginimus, kurie bus tik po kokių 10 metų. Neneigsiu, tokios optimistinės prognozės, jog lietuvis uždirbs tiek, kiek europietis, iš dalies pagrįstos. Lietuvos ekonomika iki pasaulį apėmusios krizės judėjo sparčiais žingniais ir tikrai sėkmingai artėjo prie ES senbuvių lygio. Būtų logiška galvoti, kad atslūgus krizei, ekonomika atsities ir ateityje dar daugiau priartės prie ES senbuvių lygio", - portalui svarstė V.Snieška.

Rinkdamiesi investuoti ar ne į nekilnojamąjį turtą, šiuo metu verslininkai turėtų pagalvoti, kokį NT pirkti, kurioje vietoje ir kokią kainą siūlyti.     

„Logiška, kad investuoti į NT reikėtų tuomet, kai jo kaina pasieks žemiausią lygį. Tačiau atsakyti į klausimą, ar dabar kainos jau pasiekė „dugną", ar ne - negaliu", - apgailestauja pašnekovas.

Ko gero, kiekvienas turėtų vadovautis sveika nuojauta, o ne visus apėmusia panika.

„Tvirtai galiu pasakyti, kad ateityje paaiškės, jog NT - žymiai geresnė investicija, nei pinigų laikymas kojinėje", - šypsodamasis tvirtino V.Snieška.

Aišku, jeigu investuosite paskutines savo santaupas į būstą ar žemės sklypą, rizikuojate pasmerkti save badui. Anot V.Snieškos, tokia investicija gali atsipirkti negreitai, tačiau ji atsipirks. Todėl ryžtis pirkti žemės sklypą ar būstą gali tik tas, kuris turi papildomų (ne pragyvenimui) neskolintų pinigų.

„Nelengvas gyvenimas dabar tiems, kurie NT „aukso amžiuje" užsiėmė turto perpardavimu. Tokiais ekonomikos sunkmečiais ypač neaiškus spekuliantų likimas. Kai žmogus į būstą investuoja skolintus pinigus, tokio elgesio rizikos paskaičiavimai turi būti labai tikslūs ir aiškūs", - perspėja profesorius.

Ar laikyti pinigus banke?

Atsakydamas į šį klausimą pašnekovas skuba pabrėžti, kad masinė panika gali sugriauti daugumą bankinių sistemų. Šiuos pavojus suprantanti ES imasi papildomų garantijų, kad galėtų sumažint šią paniką.

„Panika gali būti labai pavojinga. Kasdieniame gyvenime grynųjų pinigų santykinai nereikia labai daug. Statistika rodo, kad 2 ar net 10 kartų daugiau pinigų Lietuvos gyventojai laiko bankų  sąskaitose. Jeigu kyla panika, ir žmonės sugalvoja pasiimti sąskaitose laikomus pinigus, bankai gali pritrūkti grynųjų. Tačiau kol kas tai nėra masinis reiškinys", - pastebi pašnekovas.

Saugu ar nesaugu laikyti pinigus sąskaitoje - priklauso nuo konkretaus banko. „Islandijos bankai „išdykavo" ir investavo į rizikingus instrumentus. Todėl bankų griūtis buvo neišvengiama. Šveicarijos bankai turi mažiau laisvių ir investuoja į saugesnius instrumentus", - lygina V.Snieška.

Jo teigimu, nėra didelė tikimybė, kad visi Lietuvos bankai galėtų sužlugti. Aišku, tai priklauso nuo to, ar gyventojai nepradės panikuoti ir atsiiminėti savo indėlius bei sąskaitose laikomus pinigus. „Jeigu lygintume Islandijos ir Lietuvos bankus, tai esminis skirtumas tas, kad Lietuva - ES narė. Todėl Europos centrinis bankas gali daugiau pagelbėti Lietuvos komerciniams bankams", - teigia pašnekovas.

Investicijos į bankų siūlomus instrumentus

Lietuvos bankai karts nuo karto paskelbia įvairius pasiūlymus, kur ir kokiomis sąlygomis gyventojai galėtų investuoti savo pinigus. Bankai siūlo investuoti į tam tikrų šalių akcijų rinkas ir, sėkmės atveju, sulaukti pelno.

„Bankas, kaip ir bet kuri kita verslo įmonė, nori uždirbti ir siūlo instrumentus, kurie gali būti naudingi ir klientui, ir bankui. Reikia nepamiršti, kad indėliai bankuose būna apdrausti, o kiti instrumentai dažniausiai - ne. Todėl visada pasverkite rizikos laipsnį", - pataria ekonomikos specialistas.

Pokalbio pabaigoje pašnekovas pabrėžė, jog jeigu gyventojai nelinkę rizikuoti, o savo pinigus mieliau laiko po pagalve, tai rizika netekti santaupų vis tiek išlieka. „Namuose laikyti pinigus gal ir nėra blogai, tačiau patarčiau pagalvoti apie galimus pavojus: gaisro atveju galite likti nuogas - basas. Tokiu atveju protinga būtų pinigus laikyti skirtingomis formomis - kažkokią sumą turėti grynais, kažkokią laikyti ne vieno, o kelių bankų sąskaitose", - pataria V.Snieška.