Pieno gamintojams prognozuoja neblogus metus

Žemės ūkio ministerija skatina gamintojus drąsiau modernizuoti pieno ūkius, sudaro vis palankesnes sąlygas naudotis parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones. Šalis turi galimybę ne tik išlaikyti esamas pieno gamybos apimtis, bet ir jas didinti.

Labiausiai apsimoka pieno gamyba

Molėtų rajono ūkininkė Elvyra Pekarskienė puoselėja ekologinį ūkį. Jis mišrus, o pelningiausia yra pieno gamyba. Pajamos iš 35 melžiamų karvių bandos – nuolatinės, užtikrintos.

Kurdami savo verslą ūkininkai atsirėmė į ES bei šalies biudžeto paramą: Lietuvos 2004 -2006 m. Bendrojo programavimo dokumento (BPD) direktyvą „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.

Žemės ūkio verslas, kaip ir kiekvienas kitas, yra nesibaigianti kūryba. Taigi Pekarskai dar neskuba dėti taško. Ūkio artimiausiuose planuose – pašarų ruošos modernizavimas. Šiemet ūkininkė pateikė paraišką paramai gauti pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, antrąją veiklos sritį: norėtų įsigyti gyvulininkystės ūkiui būtinų mašinų.

Aktyviai įvairiuose seminaruose dalyvaujanti ūkininkė, žino, kad šiemet didžiausia riekė nuo priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skirto biudžeto teks gyvulininkystės ūkiams: tai yra prioritetinė žemės ūkio šaka.

Pieno gamybos ūkio šeimininkė palyginti su kitais į tą pačią priemonę pretenduojančiais pareiškėjais (šiemet jų gerokai per 3 tūkst., o prašoma paramos suma numatytą biudžetą viršija 416 proc.) pagal nustatytus atrankos kriterijus turėjo kai kurių pranašumų: nėra naudojusis EB investicine parama, ūkyje iki 75 sąlyginių gyvulių vienetų, prašoma nedidelio intensyvumo paramos, ūkis yra ekologišką pieną superkančio kooperatyvo „EKO tikslas“ narys, jam suteiktas „žaliasis diplomas“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pirmuoju paraiškų vertinimu jau patvirtintos 324 paraiškos daugiau kaip 35 mln. Lt paramos sumai. E.Pekarskienė tikisi, kad į pakviestųjų sąrašą pateks su kita paraiškų vertinimo banga.

Ūkį paliekantis pienas kvotuojamas

Aukštaitijos ūkininkė šiek tiek nerimauja: praėjusiais pieno kvotos metais realizavo ji daugiau produkcijos negu buvo įsipareigojusi. Vietoj 86 tonų pardavė 110 tonų pieno.

Pienų kvotų sistema Europos Sąjungoje įvesta 1984 m., siekiant kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką; ir pagal ES teisės aktus turėtų išlikti iki 2015 m. kovo 31-osios . Šalims narėms nustatyta paskirstomas tarp pieno gamintojų: bet koks pieno kiekis, paliekantis ūkį, yra kvotuojamas. Viršijus pieno kvotą gresia ES numatytas virškvočio mokestis. Pateikiant neteisingas deklaracijas arba nevykdant kvotos, ji gali būti paimta į nacionalinį dalijamąjį rezervą.

Pieno gamintojai gali turėti pardavimo perdirbti ar pardavimo vartoti kvotą arba abiejų rūšių kvotas. Lietuvoje yra apie 48 tūkst. šias kvotas turinčių gamintojų (pardavimo tiesiogiai vartoti – tik per 5,3 tūkst., likusieji – pardavimo perdirbti kvotas). Kvotas galima keisti ar perduoti (paveldėti, dovanoti), nuomoti ar parduoti aukcione.

Norint pakeisti šių kvotos metų rūšį, paraiškas savivaldybėse reikia pateikti iki šių metų lapkričio 30-osios, o keičiant kvotos rūšį 2012–2013 kvotos metams – iki ateinančių metų vasario 1-osios.

Švelnesnės taisyklės ir kitos geros žinios

Tačiau šie metai pieno gamintojus turėtų nuteikti viltingai.

Pirmoji gera žinia – sušvelnintos pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės. Gerokai sumažinta rizika netekti kvotos. Neįvykdžius 85 proc. turimos kvotos, nebereikės rašyti prašymo, kad nepanaudota kvotos dalis nebūtų paimta į specialųjį rezervą. Tai grės tik tiems gamintojams, kurie per 12 kvotos mėnesių pieno gamyba apskritai neužsiiminėjo.

Antra, mūsų pieno gamintojai, taigi ir Aukštaitijos ūkininkė E.Pekarskienė, turi rimtą kozirį: nacionalinė pieno gamybos kvota nebuvo viršyta nei vienais metais. Neseniai pasibaigusiais 2010–2011 kvotos metais pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 77 proc.

Pieno kvotas viršiję gamintojai gali ramiau miegoti. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius įsakymu jau patvirtino Pieno gamybos kvotų skyrimo iš dalijamojo bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervo 2011–2012 kvotos metams tvarką. Kvotos bus skiriamos jas viršijusiems gamintojams tiek, kiek jos buvo viršytos, arba kurie pardavė daugiau kaip 500 kg pieno be kvotų (tiek, kiek pardavė pieno).

Išankstiniais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, pieno gamintojų, kuriems gali būti skirta nauja arba papildoma pardavimo perdirbti kvota, turėtų būti apie 12 tūkst., jiems planuojama išdalyti apie 81 tūkst. tonų pieno kvotos.

Dar viena gera naujiena – galvojantiems apie KPP paramos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Pagal šiais metais patvirtintas paramos administravimo taisykles, virškvotis netaps kliūtimi siekti paramos.

Ši priemonė smulkiesiems pieno gamybos ūkiams nuo šiol atvėrė netgi daugiau galimybių. Ją papildžius, buvo numatyta galimybė gauti paramą pienui ūkyje perdirbti. Nepalankiose ūkininkauti vietovėse gali būti kompensuojama iki 50 proc., o jauniesiems ūkininkams – iki 60 proc. pieno perdirbimo įrangos.