Pienas dar brangs (papildyta)

Pieno produktų kainos didės – apie tai oficialiai ketvirtadienį paskelbė trys didžiausios šalies pieno perdirbimo bendrovės.

Eksportas nebešildo

Pienas ir jo produktų kainos kyla ne todėl, kad gamintojai, prekybininkai ir perdirbėjai pasilieka didesnę kainos dalį, o todėl, kad jau metai smarkiai – beveik 50 proc. – pakilusi žaliavinio pieno supirkimo kaina. Tokias brangimo priežastis nurodė Linas Sasnauskas, bendrovės "Pieno žvaigždės" generalinis direktorius.

"Produkciją turėjome pabranginti dar praėjusių metų pabaigoje arba šių metų pradžioje. Tačiau to nepadarėme. Iki šiol vietos rinkoje patiriamus nuostolius kompensuodavome eksportuodami gaminius ir juos brangiau parduodami. Bet eksporto rinkose jaučiamas štilis, kainos krinta, pajamos nebeauga, todėl esame priversti peržiūrėti produkcijos kainas Lietuvoje", – surengtoje spaudos konferencijoje aiškino L.Sasnauskas.

Perdirbėjų dosnumą liudija ir skaičiai. Per devynis šių metų mėnesius šalies ūkininkams už supirktą žaliavinį pieną sumokėta 240 mln. litų daugiau nei prieš metus. Šie milijonai išmokėti iš pajamų, gautų užsienyje, ir įmonių rezervų. Tačiau toliau kylant žaliavinio pieno supirkimo kainai, perdirbėjai įrodinėja esantys priversti mažinti nuostolį, kurį neša prekyba Lietuvoje.

"Jeigu žaliavinio pieno kaina kyla, didėja ir galutinio produkto kaina", – lyg maldą kartojo perdirbėjai ir skaičiavo, kad žaliava sudaro 60 proc. vartotojams pateikiamo pieno savikainos.

Rezervai išnaudoti

Dalius Trumpa, "Rokiškio sūrio" valdybos pirmininkas, prognozavo: kadangi žaliava spalį, palyginti su rugsėju, turėtų brangti apie 8–10 proc., maždaug 4–5 proc. brangs ir pieno produktai. Jis jau žino, kiek konkrečiai padidės "Rokiškio sūrio" produkcijos kainos, bet tikino negalįs to atskleisti, nes baiminasi sulaukti Konkurencijos tarybos dėmesio.

"Vertinant žaliavos paklausą Lenkijoje, mus gali priversti gruodį dar pakelti pieno supirkimo kainas. Jeigu taip įvyks, nors to nenorėtume, tuomet pieno produktai dar brangs. Kiek? Dievas žino", – iš anksto įspėjo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Įmonių vadovai nenorėjo sutikti su politikų vertinimais, kad maisto kainos Lietuvoje brangsta dėl pernelyg silpnos konkurencijos.

"Perdirbėjų dalis nėra išpūsta, kaip kartais norima pabrėžti. Mus žiauriai spaudžia konkurencija tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Mūsų pelno maržos nudrožtos iki minimumo", – įrodinėjo L.Sasnauskas.

Perdirbimo įmonės esą išnaudojo turimus rezervus, tad atsakomybę už maisto kainas galėtų prisiimti ir Vyriausybė, nes pridėtinės vertės mokestis (21 proc.) yra vienas didžiausių ES. Pagal šiandienos kainodarą 17 proc. galutinės pieno kainos tenka valstybei, 18 proc. – prekybininkams, 24 proc. – pieno perdirbėjams, 41 proc. – ūkininkams ir bendrovėms.

Ūkininkai kainų nekels

Smulkieji pieno produkcijos gamintojai kol kas neketina sekti didžiųjų rinkos žaidėjų pavyzdžiu. "Pirma palauksiu, kol jie gerai pabrangins savo produkciją. O kai turėsiu tokią rinką kaip jie, gal ir aš pakelsiu kainas", – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pieno ūkio savininkas Jurgis Požėra.

Prienų rajono ūkininkas jau pusantrų metų nebeparduoda pieno perdirbėjams – pats gamina sūrį, grietinę, varškę, fasuoja pieną. Produkciją jis parduoda įvairiose Kauno vietose: prie prekybos centrų, turguje. Į gamybą J.Požėra metėsi iš nevilties, nes nebenorėjo tonos pieno parduoti po 42 centus už litrą. "Tai pasityčiojimas", – prisiminęs kainas įvertino pašnekovas.

Tačiau sprendimas imtis gamybos ūkininką ne itin džiugina: "Labai daug darbo, bet kitos išeities neturėjau. Didelio verslo nėra. Prekiauju, kad išgyvenčiau, o ne dėl to, kad norėčiau pralobti."

Ūkininkas skaičiuoja, kad litras 3,2 proc. riebumo pieno parduotuvėje kainuoja 2,8 lito, o J.Požėra už du litrus prašo 3,5 lito. Kol kas produkcijos jis branginti neketina. Per pusantrų metų pakilo tik sviesto kainos. Šiek tiek nerimo ūkininkui kelia sklandantys gandai, kad laikai, kai ūkininkai gali laisvai prekiauti savo produkcija didmiesčiuose, baigsis, kai tik pasikeis Žemės ūkio ministerijos vadovybė.

Ukmergės rajono ūkininkė Angelė Maskoliūnienė, gaminanti ir parduodanti sūrius, savo produkcijos branginti taip pat nė neplanuoja.

"Mačiau, kad parduotuvėse kainos kyla, bet mes kainų nekeisime, nes žmonės visai nebepirks. Jau dabar perkamumas labai kritęs: žmonės renkasi vieną mažą sūrelį, o anksčiau pirkdavo du, – skundėsi ūkininkė. – Mums apsimoka dirbti tik todėl, kad patys turime žaliavos ir nesamdome pardavėjų – patys gaminius parduodame ūkininkų turgeliuose, mugėse."

Pelningi metai

Kainas keliančios trys didžiosios šalies pieno perdirbimo įmonės – "Pieno žvaigždės", "Rokiškio sūris" ir Vilkyškių pieninė, – nors ir susimažinusios maržas, šiuos metus tikisi užbaigti dirbdamos pelningai.

Tiesa, pelnas bus uždirbtas tik iš eksporto, o vietos rinka, net ir didinant produktų kainas, esą neš nuostolius.

Anot L.Sasnausko, "Pieno žvaigždžių" pelnas sieks apie 2 proc. apyvartos, arba 14,5 mln. litų, ir visas bus uždirbamas iš eksporto. D.Trumpos teigimu, "Rokiškio pieno" pelnas sieks 1–2 proc. apyvartos, nors per aštuonis mėnesius vidaus rinkoje įmonė patyrė 860 tūkst. litų nuostolių.

Vilkyškių pieninės generalinis direktorius G.Bertašius teigė, kad bendrovė dirbs pelningai, tačiau jei vietos rinkoje pavyks gauti bent nulinį pelną, bus galima "gerti šampaną".

Komentaras

Bronius Markauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas:
- Pieno perdirbimo įmonės dar galėtų palikti mažesnes produkcijos kainas, tačiau verslas yra verslas. Esu tikras, kad įmonėms nekyla sunkumų parduoti savo produkciją užsienyje ir eksporto rinkose jie uždirba daugiau nei vidaus. O šis verkšlenimas – tai pasiteisinimas vartotojų akyse. Rūpesčių jiems gali kelti tik žaliavos stygiaus, nes kai kurie kooperatyvai išveža ir parduoda pieną užsienyje.

Taip, žaliava brangsta, bet, manau, pirmiausia dėl to, kad ūkininkai pradėjo kooperuotis ir užėmė rimtesnes derybų pozicijas. Dar visai neseniai už superkamą pieną Lietuvoje buvo mokama mažiausiai ES, o dabar jau artėjama prie vidurkio.

Įmonės skelbia dirbančios su minimalia marža. O kas juos ten patikrins? Kadangi dividendus išsimoka kone kasmet, vadinasi, perdirbėjų padėtis nėra bloga. Ekspertai taip pat konstatuoja, kad ir kokios krizės būtų, maisto pramonė išlieka stabiliausia pelno ir ekonominio gyvybingumo požiūriu. Tačiau pieno kainų svyravimas yra normalus reiškinys. Prie to reiktų priprasti ir ūkininkams, ir vartotojams. Tik blogai, kad kainas lemia inercija: nors žaliava dar tik brangs, produktų kainos padidinamos iš anksto. O kai žaliava pinga, gaminių kainos žemyn pasuka labai iš lėto.