Pensijų sistemos reforma nevyksta taip, kaip planuota

Valstybės kontrolė įvertino pensijų sistemos reformos eigą 2004-2007 metais. Šia reforma siekiama, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas negu iki šiol. Tuo tikslu dirbantiems asmenims sudaryta galimybė dalį privalomų socialinio draudimo įmokų kaupti asmeninėje sąskaitoje privačiuose pensijų fonduose.

Apibendrindamas audito rezultatus valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas sakė: „Neramina tai, kad iki šiol neįgyvendinta prieš trejus metus valstybinių auditorių pateikta rekomendacija - nenumatyti ilgalaikiai pensijų reformos finansavimo šaltiniai. Mūsų nuomone, neturint ilgalaikio finansavimo plano nebus galimybės, kaip buvo numatyta, iki 2015 m. padidinti pensijas iki 42 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio".

Planuojama, kad šiais metais iš „Sodros" biudžeto į privačius kaupiamuosius pensijų fondus bus pervesta daugiau kaip vienas milijardas litų, o artimiausiais metais šis skaičius vis didės. Buvo planuota, kad pajamos, kurių dėl pensijų reformos vykdymo neteks „Sodros" biudžetas, bus finansuojamos ir iš valstybės biudžeto.

Šiais metais iš valstybės Rezervinio (stabilizavimo) fondo šioms išlaidoms kompensuoti numatyta skirti 80 mln. litų, o tai sudaro tik 7,6 proc. planuojamų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, be valstybės asignavimų pensijų reformai, „Sodros" biudžeto deficito problema pasidarys aktuali jau 2015 metais. Todėl Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei patvirtinti pensijų sistemos reformos įgyvendinimo ilgalaikį finansavimo planą, kuriame būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir kitos finansavimą užtikrinančios priemonės.

Vidutinis pensijų turto prieaugis pensijų fonduose 2005-2007 metais sudarė beveik 4 procentus, tačiau kai kurie iš jų dirbo nuostolingai. Auditoriai atkreipė dėmesį, kad pensijų kaupimo bendrovės neprisiima įsipareigojimų garantuoti tam tikrą pajamingumą. Be to, fondų imami pensijų turto valdymo mokesčiai nepriklauso nuo pensijų turto valdymo rezultatų.

Todėl, siekiant apsaugoti pensijų kaupimo dalyvių sukauptą pensijų turtą neigiamos arba nepakankamos investicijų grąžos atvejais, auditorių nuomone, būtų tikslinga pensijų turto valdymo mokesčius sieti su pensijų turto valdymo efektyvumu.

Be to, pasiūlyta panaikinti draudimą naujiems pensijų kaupimo dalyviams pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Tai suteiktų jiems galimybę pereiti į efektyviau veikiančią pensijų fondų valdymo įmonę, padidintų konkurenciją tarp bendrovių. Šios ir kitos Vyriausybei bei kitoms institucijoms pateiktos rekomendacijos, Valstybės kontrolės nuomone, sudarys prielaidas patobulinti pensijų kaupimo sistemą ir užtikrinti efektyvesnį jos veikimą. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    46
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių