Pensijų fondus reikėtų naikinti?

Privačių pensijų fondų būklė Lietuvoje yra beviltiška - per krizę nusprendus gelbėti "Sodrą" šių fondų sąskaita, papildomą pensiją sukaupti sugebės tik labai maža dalis šios sistemos dalyvių.

Abi pensijų fondus prižiūrinčios valstybės institucijos - Vertybinių popierių komisija ir Draudimo priežiūros komisija - įsitikinusios, kad jei pervedimai į pensijų fondus neišaugs iki ankstesnio lygio, juos reikėtų naikinti, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Iki krizės į privačius pensijų fondus patekdavo 5,5 proc. asmens pajamų dydžio įmokos, dabar - tik 2 proc. Politikai dar nesutinka didinti šio tarifo, mat baiminamasi visiško "Sodros", kuri ir perveda pinigus į fondus, bankroto.

"Nesugrąžinus ankstesnio atskaitymų į privačius pensijų fondus lygio jau galima rimtai pasvarstyti - galbūt verta šią sistemą naikinti", - sakė Vertybinių popierių komisijos narys Vaidotas Jonutis.

Anot jo, pervedant vos 2 proc. sistemoje dalyvaujantys gyventojai negalės sukaupti tiek lėšų, kad jiems vėliau priklausytų pensija iki gyvos galvos.

"Reikiamą sumą sukaups tiktai turtingesni, dėl kurių valstybė turi mažiau rūpesčių. O kiti gaus vienkartinę išmoką, už ją gal įsigis automobilį, ir viskas tuo baigsis", - prognozavo V.Jonutis.

Draudimo priežiūros komisija apskaičiavo: jei pensinis amžius neilgėtų, įsigyti papildomą ir privataus fondo mokamą iki gyvos galvos pensiją moteriai kainuotų 37,6 tūkst. litų, vyrui - 26,6 tūkst. litų.

Tiek sumokėjus iki gyvos galvos kas mėnesį būtų mokama po pusę bazinės pensijos (šiuo metu - 180 litų). Sukaupus daugiau lėšų papildoma pensija būtų didesnė.

Komisijos apskaičiavimais, atliktais prieš keletą metų, pensijų iki gyvos galvos sukaupti suspėtų mažiau kaip 5 proc. moterų arba 25 proc. vyrų, pradėjusių pinigus kaupti nuo 35 metų.

"Sukaupti šią sumą pavyks tik gaunantiems labai didelį, o ne vidutinį atlyginimą. Bet jie nėra tie, apie kuriuos buvo galvojama kuriant šią sistemą", - sakė Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė.

Pasak jos, reikėtų apsispręsti - arba atkurti įmokas į pensijų fondus, arba galvoti, kaip tobulinti visą pensijų sistemą.

Pagal dabartinį įstatymą, jei fonde sukauptų lėšų neužtenka pensijai iki gyvos galvos, jos būtų išmokėtos vienu kartu.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys irgi mano, kad jei fondai negaus didesnės "Sodros" pajamų dalies, pensiją iki gyvos galvos bus sukaupę tik 5-10 proc. jų dalyvių.

Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis svarstė, kad antrosios pakopos pensijų fondų būtų galima ir atsisakyti. Ekonomisto nuomone, gana nedidelių pensijų nėra būtina skaidyti į keturias dalis: bazinę ir papildomą "Sodros" bei privačių bendrovių valdomas antrosios bei trečiosios pakopų pensijas.

Pensijų reforma prasidėjo 2004-aisiais. Nusprendusiems joje dalyvauti į pasirinktą privatų pensijų fondą buvo pervedama dalis "Sodros" įmokų. Pensijų fondas pinigus investuoja, kad pasiekus pensijos amžių būtų sukaupta nemenka suma.

Į fondus pervedama suma augo, kol 2007-aisiais pasiekė įstatymu numatytą ribą - 5,5 proc. žmogaus pajamų. 2009 m. pervedimai į pensijų fondus buvo laikinai sumažinti iki 2 proc. pajamų.

Tikimasi, kad šiemet privatūs pensijų fondai gaus 380 mln. litų. 2008-aisiais, kai jiems atitekdavo 5,5 proc. dalyvio pajamų, "Sodra" fondams pervedė 1,064 mlrd. litų.

Vidutinė senatvės pensija gruodį buvo 747,48 lit


Šiame straipsnyje: pensijų fondaipensijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

ar gali

ar gali portretas
Koks soc,darbo ir aprūpinimo vadovas aiškiai ir konkrečiai paaiškinti :ietuvos žmonėms Sodros strutūrą, jų išlaidas, Sodros išlaidas kam išmokėta už 2010 m surinktų lėšų.Be to, kas atsakingas už privačių fondų veiklą ir ar atsako savo turtu, o tik kalbelėmis. Kas kam tarnauja Lietuvoje ( klerkams žmonės ar atvirkščiai).Tas tap turi būti padaryta su namų renovacija, ataskomybė už pliurpalus jau atėjo laikas?

kuo greičiau

kuo greičiau portretas
naikinti SODRDĄ ir botagu išvaikyti veltėdžių gaują

Tai kad

Tai kad portretas
Sodra ir pensijų fondai yra skirtingi dalykai... Man įdomiau, kiek iš tos sukauptos pensijų bei gyvybės draudimo sumos liks bankams atsiskaičiavus visus "aptarnavimo" mokesčius... Apie tai kažkodėl niekas neklausinėja. O reikėtų! Nes tokius mokesčius bankai atsiskaičiuoja ir tada, kai kažką klientui uždirba, ir tada, kai "pradirba". Jei investavimo riziką prisiima ne bankas, o klientas (kaip nustatyta sutartyse), tai bent pinigams pragaišus "aptarnavimo" mokesčių neimtų... Sodroj besidraudžiančius valstybė apiplėšia, o privačiai besidraudžiančius apiplėšia bankai. Ir vienaip, ir kitaip žmogeliams lieka špyga netaukuota.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių