Penktadalis lietuvių praradę darbą išgyventų vos savaitę

Netekę pragyvenimo 6 mėnesius išgyventų 4 proc. Lietuvos gyventojų, tuo tarpu iki vienos savaitės - 21 procentas.

Tik penktadalis Lietuvos gyventojų be vargo susimoka einamąsias sąskaitas bei paskolų įmokas. 29 proc. susimoka laiku, tačiau jiems tenka kartais pataupyti, 26 proc. priversti nuolat ko nors atsisakyti, o 16 proc. vėluoja vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Tai parodė gyventojų finansinio raštingumo tyrimas parodė, šių metų kovo mėnesį atliktas Vertybinių popierių komisijos užsakymu, rašo naujienų portalas delfi.lt.

Anot VPK atstovės Miglės Mockutės-Zaleckienės, tyrimas parodė, kad krizė pakoregavo žmonių finansinį elgesį.

"Racionalios finansinės elgsenos etalonas, pagal kurį mes bandome įvertinti finansinį raštingumą, susideda iš tam tikros piramidės. Piramidės apačia - kaip žmonės sugeba padengti savo einamąsias išlaidas ir skolinius įsipareigojimus. Kai jau susitvarkoma su einamosiomis išlaidomis, antras laiptelis - 3-6 mėnesių finansinė "pagalvė", kitaip tariant, santaupos juodai dienai, už kurias būtų galima pragyventi minėtą laiko tarpą. Trečias laiptelis - apsauga nuo nelaimių ir ligų, tai yra draudimas. Toliau seka pensijos kaupimas bei vaikų ateities užtikrinimas ir galiausiai - turto vertės didinimas, tai yra investavimas", - teigė M. Mockutė-Zaleckienė, pristatydama tyrimą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Pasaulio banko surengtoje diskusijoje "Vartotojų teisių apsauga ir finansinio raštingumo diagnostinė apžvalga Lietuvoje".

Tyrimo duomenimis, 12 proc. respondentų vėluoja apmokėti kai kurias sąskaitas, o 4 proc. - visas. Beje, pastarųjų procentas, palyginti su pernai, taip pat nepakito, o palyginti su 2007 metais, ji padidėjo 10 proc.

"Tik dešimtadalis gyventojų turi tiek santaupų, kad galėtų pragyventi šešis mėnesius, jei staigiai sumažėtų jų šeimos pajamos. Nuo vieno iki penkių mėnesių pragyventų trečdalis, o penktadalis išgyventų mažiau nei savaitę", - teigė M. Mockutė-Zaleckienė.

Trečdalis gyventojų taupo indėliais banke (prieš metus tokių buvo 26 proc.), tiek pat jų laiko santaupas namuose (prieš metus - 24 proc.). Per metus nuo 20 iki 15 proc. sumažėjo turinčiųjų vartojamąsias paskolas, tačiau 4 proc. išaugo gyvybės ir ligų draudimas (nuo 12 iki 16 proc.).

Investuoja laisvas lėšas į įvairius fondus, akcijas ar vertybinius popierius vos keli procentai gyventojų, tačiau tokių ir anksčiau nebuvo daug. 37 proc. gyventojų teigia neturintys nieko - nei santaupų, nei įsipareigojimų, nei investicijų.

"Net 59 proc. pensijų kaupimo rinkos dalyvių atsakė, kad jie nekeitė ir neketina keisti savo fondo, o dar 18 proc. apie tai neturėjo nuomonės. Tuo tarpu nuo investicijų bei fondo veiklos stebėjimo labai priklauso, kiek sukaupsi", - sakė pranešėja.


Šiame straipsnyje: darbasnedarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių