Pelenų debesis oro bendrovėms kasdien kainuoja 200 mln. dolerių

Vulkaniniams pelenams toliau trikdant skrydžius, oro bendrovės skaičiuoja per dieną prarandančios mažiausiai po 200 mln. JAV dolerių.

Tarptautinės oro transporto asociacijos teigimu, jos narės papildomų nuostolių patirs ir dėl didelių nenumatytų išlaidų, praneša BBC.

Oro bendrovė „British Airways“ pranešė šeštadienį atidedanti visus skrydžius iš ir į Londono oro uostus. Sumažinus skrydžių apribojimus Škotijos oro erdvėje, keletas lėktuvų iš JAV, turėjusių leistis kitose Britanijos vietose, per naktį skrido į Škotiją.

Vokietijos kompanija „Lufthansa“ pranešė, kad visi skrydžiai Europoje atšaukiami iki šeštadienio pietų. „Ryanair“ pranešė, kad jokie skrydžiai šiaurės Europoje nebus vykdomi iki pirmadienio popietės.

Tarptautinė oro transporto asociacija teigia, kad skaičiavimai, jog bendrovių nuostoliai per dieną sieks 200 mln. dolerių, yra „pirminiai ir atsargūs“.

„Oro bendrovės ne tik prarado pajamas, bet ir patirs papildomų išlaidų dėl orlaivių nukreipimo, pagalbos įvairiuose uostuose įstrigusiems keleiviams ir lėktuvams“, - teigė asociacijos atstovas Abthony'is Concilas.

Vulkaninių pelenų debesiui penktadienį plintant virš Europos, nukrito ir didžiausių Europos oro bendrovių akcijos.

„British Airways“ akcijos smuko 3,3 proc., „Air France-KLM“ - 3,4 proc., „Lufthansa“ - 4,1 proc.

Smukimas atspindi investuotojų susirūpinimą dėl to, kokį poveikį šis veiklos nutraukimas turės oro transporto sektoriui.

Vis dėlto manoma, kad šio oro transporto paralyžiaus poveikis ekonomikai nebus labai didelis. Ekonomistas Howardas Archeris BBC teigė, kad poveikis prekybai bus minimalus, nes skrydžiai nutrūko nelabai ilgam laikui.

„Negalėjimas krovinių gabenti iš šalies ir į ją paveiks kai kuriuos verslus. Tačiau kadangi susisiekimo sutrikimai netruko labai ilgai, tai neturėtų būti didelė problema“, - teigė jis.

Skaičiuojama, kad oro gabenama maždaug 30 proc. krovinių.

Krovinių gabenimo asociacijos atstovas Chrisas Snellingas teigė, kad apie sunkumus kol kas nepranešama, tačiau ateityje jų gali iškilti.

„Oru dažniausiai gabenamos tos prekės, kurias reikia pristatyti skubiai. Farmacijos įmonės gamina trumpo galiojimo produkciją, kurią gydytojams ir ligoninėms reikia pristatyti labai greitai. O eksportas už Europos ribų tapo neįmanomas“, - kalbėjo jis.

Anot jo, gamybos pramonei taip pat reikalingos įvairios dalys, kad gamyklos galėtų tęsti darbą.

„Jei įmonėms kyla problemų dėl įrangos, joms gali būti sunku greitai rasti, kuo tą įrangą pakeisti. Gali sutrikti gamyklų darbas, jos gali būti priverstos sustoti“, - sakė Ch. Snellingas