Paskolos litais pinga

Pastarąsias savaites kai kurie skolininkai galėjo lengviau atsipūsti. Tarpbankinės palūkanos litais tęsia kritimą žemyn ir tik pastarąsias dienas stabtelėjo.

Bankų atstovai sako, kad nuo valdžios artimiausių žingsnių priklausys, ar palūkanos kris toliau.

Dar vidurvasarį, 6 mėnesių tarpbankinė palūkanų norma VILIBOR, nuo kurios priklauso, kiek paskola kainuoja gyventojui bei verslui, sudarė 9 proc. Tačiau iš tokių aukštybių palūkanos ėmė ristis žemyn, o kritimas dar labiau paspartėjo pastarosiomis savaitėmis.

Dabar VILIBOR - kiek daugiau nei 6,7 proc. ir jau kelias dienas nekinta. Kaunietis Tomas Pėža, kuris būstui pasiskolino 170 tūkst. litų ir kas mėnesį bankui atseikėja maždaug 1,5 tūkst. litų, tendencijai nepasikeitus, skolos naštą tiksi gerokai sumažinti.

„Kitas perskaičiavimas turėtų būti vasario mėnesį. Tikiuosi, kad įmoka, bent jau palūkanų dalis, turėtų mažėti 300-400 šimtais“, - mano kaunietis.

Pasak ekspertų, paskolos ėmė pigti mažėjant Lietuvos nemokumo rizikai. Lietuvai bandant lopyti šalies finansus, pavyko pasiskolinti stambią pinigų sumą doleriais. Be to, pritilo spekuliacijos apie lato devalvaciją. Bankuose daugėja ir indėlių, jie pinga.

Centrinio banko vadovas neigia kalbas, kad bankai palūkanas ankščiau buvo pakėlę sutartinai.

„Formuojama poziciją, kad bankai blogiečiai tada taip darė: tada iškėlė, dabar sumažino. Bet pažiūrėkime, kiek bankai mokėjo už indėlius ir koks buvo VILIBOR. Už indėlius mokėjome daugiau, kada litų trūko, kada reikėjo pritraukti. Dabar, kada rinkoje atsirado pinigų, jie sumažino palūkanas už indėlius“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Anot Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, pastarąsias dienas palūkanas žemyn lenkė žinia, kad Estijai jau kitąmet gali pavykti įsivesti eurą.

„Kol kas mes turėjome blogas žinias ir orientaciją į Latvija. Dabar iš esmės Estija tapo savotišku gerų žinių lokomotyvu, kuris teigiamai veikia Baltijos regioną, tačiau reikia turėti galvoje, kad mes turime tuos lūkesčius patvirtinti“, - kalbėjo jis.

Ekspertai sutaria, kad vienas pagrindinių artimiausių iššūkių - ar Seimui pavyks patvirtinti kitų metų biudžetą. Jei tai bus padaryta bei toliau bus mažinamas deficitas, palūkanos kris.

„Aš nemanau, kad turėtų kilti. Ta mažėjimo tendencija tegul ir ne tokiu sparčiu tempu, bet ji dar tęsis“, - teigė R. Šarkinas

„Artimiausius porą mėnesių, aš nematau priežasčių, dėl ko palūkanos turėtų kilti. Jos lėtai, bet vis dėlto turėtų mažėjimo tendenciją“, - mano S. Kropas.

Lietuvoje paskolos litais sudaro beveik 30 proc. visų paskolų.