Paskelbtas dar vienas SADM kvietimas finansuoti darbuotojų mokymą

Antrą kartą kviečiama teikti paraiškas pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Apie šios priemonės populiarumą ir efektyvumą byloja į pirmąjį kvietimą atsiliepusių įmonių vadovų ir darbuotojų mokymo rezultatai.

Vyks konkursas

Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ir Europos socialinio fondo agentūra (toliau – agentūra) kviečia valstybės ir savivaldybių įmones ir privačius juridinius asmenis, asociacijas, savanoriškumo principu jungiančias įvairių šalies ūkio šakų, regionų, kitų asocijacijų ir pavienių ūkių subjektus, pramonės, prekybos ir amatų rūmus teikti paraiškas gauti finansavimą parengtiems projektams pagal 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“. Šios priemonės tikslas – tobulinti darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, žinias ir gebėjimus įmonėse, didinti darbuotojų gebėjimus prisitaikyti prie įmonės reikmių ir darbo rinkos pokyčių.

Kaip sakė SADM Struktūrinės paramos politikos skyriaus vyr. specialistė Žaneta Maskaliovienė, gauti finansavimą pagal minėtą priemonę pateikti projektai bus atrinkti konkurso būdu. „Paraiškas pagal priemonę „Žmoniškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ galima teikti iki gruodžio 10 d. Atrinktiems projektams įgyvendinti planuojama iš Europos socialinio fondo lėšų paskirstyti iki 33 mln. litų“, – aiškino Ž.Maskaliovienė.

Projektų įvairovė

Šiam kvietimui reikalingi dokumentai (projektų finansavimo sąlygų aprašas, paraiškos forma ir kt.) skelbiami ES struktūrinės paramos svetainėje www.esparama.lt, SADM svetainėje http://esf.socmin.lt/. Informacija apie priemonės organizuojamus mokymus bei teikiamas konsultacijas skelbiama agentūros svetainėje, adresu www.esf.lt.

Remiantis minėta priemone, gali būti finansuojami projektai, kuriuose numatyta tobulinti įmonių darbuotojų ir vadovų kvalifikaciją, juos mokyti, sudaryti individualius kvalifikacijos tobulinimo planus, sukurti ir įdiegti įmonėse šiuolaikines personalo valdymo sistemas, naujas darbo organizavimo formas ir metodus, įskaičiuojant lankstų darbo grafiką, dalinį užimtumą ir kita. Kartu gali būti finansuojami sektoriniai tyrimai, studijos, nustatančios sektoriaus įmonių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikį. Kiekviename projekte numatytuose mokymuose, suteikiančiuose ir tobulinančiuose kvalifikaciją, specializuotas profesines žinias ir įgūdžius, turi dalyvauti ne mažiau kaip 86 proc. personalo.

Mokėsi 26 tūkst. asmenų

Paskelbus pirmą kvietimą pagal minėtą priemonę, iš konkursui pateiktų projektų buvo atrinkta 158, iš kurių 146 – jau įgyvendinti. Šiam tikslui buvo skirta apie 140 mln. litų. Mokymuose dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. asmenų. Vieną iš priemonės projektų – „Aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimas“ – ypač sėkmingai įgyvendino Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacija, vienijanti Lietuvoje veikiančias lazerinių technologijų įmones ir mokslo institucijas.

Aukšto lygio mokymai

„Daugelis šio projekto dalyvių – Lietuvoje puikiai žinomi profesionalai, itin aukštos kvalifikacijos specialistai, patys dėstantys ne vienus metus. Tad normalu, kad jų mokymams vadovavo aukščiausio lygio lektoriai iš pasaulinio garso universitetų. Tarp didžiausią naudą atnešusių mokymų jų dalyviai mini seminarus „Teminiai lazerinių technologijų mokymai, kviečiant užsienio ekspertus“, kuriuose paskaitas skaitė žinomi pasaulyje lektoriai iš Toronto, Mičigano, Sankt Peterburgo, Barselonos, Oksfordo, Lundo, Stokholmo universitetų ir iš tokių tarptautinių įmonių kaip „Aurox Ltd“ (Didžioji Britanija), „Laser System Inc“ (Japonija), „Polytec GmbH“ (Vokietija). „Mokymų programą papildė ir Lietuvos profesorių bei specialistų, nė kiek kvalifikacija bei kompetencija nenusileidusių užsienio ekspertams, seminarai“, – teigė projekto mokymų vadovas, Lazerių ir šviesos mokslo bei technologijų asociacijos vykdomasis direktorius dr. Petras Balkevičius.

Sustiprino sėkmės pamatus

Pašnekovas atkreipė dėmesį į ilgiau nei metus trukusius mokymus „Intelektualaus verslo įmonės valdymo kompetencijų ugdymas“. Juos vedė žymiausi Lietuvos specialistai iš Kauno technologijos universiteto Verslo strategijos ir Žinių visuomenės instituto. Labai vertingi projekto dalyviams buvo 2009– 2011 m. vykę žymaus mokslininko prof. dr. Burkardo Wördenweberio mokymai, skirti inovacijoms diegti ir joms valdyti.

Aukštųjų technologijų verslo vertės kūrimo grandinė prasideda tyrimų laboratorijose, kur kuriami nauji produktai, jų gamybos baruose. Minėta grandinė nenutrūksta, įvedant naujus produktus į pasaulinę rinką ir galiausiai prižiūrint jų veikimą. Į šį procesą įeina ne tik lazerių specialybės dalykai – daug dėmesio skiriama technologijoms, inovacijoms valdyti įmonėse bei rinkodaros, pardavimo aspektams, kokybės užtikrinimo įgūdžiams ir procesų valdymui tobulinti. Todėl Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos įmonės, dalyvavusios personalo įvairiapusiško mokymo projekte, dar labiau sustiprino savo veiklos sėkmės pamatus.

Augina konkurencingumą

Lazerinės technologijos Lietuvoje jau beveik 30 metų rodo didėjantį konkurencingumą, jų indėlis į pasaulinę lazerių rinką nuolat auga.

„Lietuvos lazerių technologijų įmonės kuria, gamina ir parduoda aukštos pridėtinės vertės produktus – sukurta pridėtinė vertė sudaro 60–70 proc. produkcijos pardavimo kainos. Siekiant tarptautinėje rinkoje išsaugoti tokių įmonių konkurencingumą, būtina nuolat kelti minėtame sektoriuje dirbančių darbuotojų profesinę kvalifikaciją, tobulinti šiuolaikinės vadybos žinias“, – įsitikinęs P.Balkevičius.

Anot pašnekovo, projekte dalyvaujančias įmones lydinti sėkmė pasaulinėje lazerių rinkoje – ne tik dešimtmečius trukusio atkaklaus darbo rezultatas, bet ir nuolatinis dėmesys įmonių darbuotojų kvalifikacijos lygiui, jų mokymui. Įgyvendinant projektą buvo apmokyta Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijai priklausančių 130-ies įmonių darbuotojai. Projekto vertė – beveik 3 mln. litų.


Šiame straipsnyje: Socialinis spektras

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Didesni akcizai pučia kainas
    Didesni akcizai pučia kainas

    Bemaž mėnesį galiojantys didesni akcizai alkoholiui kursto aistras. Neslepiama, kad, išeikvoję anksčiau turėtas svaigiųjų gėrimų atsargas, verslininkai bus priversti kilstelėti kainas. Kai kur jos jau išaugo. ...

    1
  • Smulkųjį verslą traukia naujos prestižinės sostinės gyvenvietės
    Smulkųjį verslą traukia naujos prestižinės sostinės gyvenvietės

    Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad sostinėje vis dar matomas spartus naujos statybos aukštesnės klasės būsto rinkos augimas kartu didina ir daugiabučiuose ar šalia jų esančių komercinių patalpų paklausą. ...

  • Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?
    Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?

    Šalies miestuose netrukus gali atsirasti daugiau už Europos Sąjungos (ES) lėšas sutvarkytų parkų. Seimui siūloma palengvinti tvarką, pagal kurią savivaldybės iš Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) galėtų perimti valstybinius mi...

    1
  • Ekologiniai ūkiai liks be išmokų
    Ekologiniai ūkiai liks be išmokų

    Šalies Vyriausybės plane numatyta per artimiausius trejus metus ekologinių ūkių dirbamus žemės plotus padidinti 2 proc., tačiau bent dėl pirmųjų valdžios darbų greičiausiai tiek pat ar net smarkiau šie plotai sumenks. Žemės ūkio m...

  • Lietuvos vežėjai abejoja bendra Europos kelių rinkliava
    Lietuvos vežėjai abejoja bendra Europos kelių rinkliava

    Europos Komisija planuoja visoje Europos Sąjungoje įvesti bendrą kelių rinkliavą, nes tai supaprastintų judėjimą Europos keliais. Tačiau Lietuvos vežėjai netiki, kad tokie planai gali išsipildyti, rašo "Lietuvos rytas". ...

  • Kas kiek gauna jūrinėje srityje?
    Kas kiek gauna jūrinėje srityje?

    Ne kartą girdėjome teiginių, kad uosto veikla yra itin svarbi Lietuvos ir Klaipėdos miesto ekonomikai, ir atlyginimai čia didesni nei kitur. ...

    14
  • Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją
    Lietuvoje pagaminti biodegalai užkariauja Skandinaviją

    Vos prieš dešimtmetį į biodegalų gamybą investuoti pradėjęs Lietuvos verslas jau įsitvirtino Skandinavijos rinkose. Didžiausių biodyzelino ir bioetanolio eksportuotojų į Švediją sąrašuose Lietuva patenka į pirmąjį pe...

  • Duodamas startas SGD varomo lokomotyvo gamybai
    Duodamas startas SGD varomo lokomotyvo gamybai

    Prieš metus įsteigtas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasteris šios platformos rėmuose užsimezgusias verslo partnerystes sėkmingai nukreipia generuojant inovatyvius sprendimus, kurie praplės SGD pritaikymo galimybes ir palengvin...

  • A. Paškevičiūtė apie mokesčių pertvarką: ji pasitarnautų užčiaupiant zyzuolius
    A. Paškevičiūtė apie mokesčių pertvarką: ji pasitarnautų užčiaupiant zyzuolius

    Vyriausybei paskelbus apie galimą mokesčių pertvarką, kuomet visas įmokas „Sodrai“ mokėtų darbuotojas, nors šiuo metu 31 proc. už jį sumoka darbdavys, neliko abejinga ir Aistė Paškevičiūtė. ...

  • Seimas spręs, ar plėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti sąrašą
    Seimas spręs, ar plėsti turtą ir pajamas privalančių deklaruoti sąrašą

    Visų be išimties biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė būtų valstybė ar savivaldybė, vadovus, pavaduotojus ir jų šeimos narius siūloma įpareigoti deklaruoti turtą ir pajamas. ...

Daugiau straipsnių