Pasaulio biržos vis dar skęsta

Centriniams bankams sumažinus bazines palūkanų normas, įspūdis, kad pasaulio vertybinių popierių rinkos atsigauna, buvo trumpas ir apgaulingas.

Nesustabdomas išpardavimas

"Turėjome aklą išpardavimą", - prekybą pasaulio vertybinių popierių rinkose apibūdino finansų analitikas Davidas Buikas.

"Vertybinių popierių pardavimas Tokijo ir Niujorko biržose nesustabdomas. Investuotojai apimti baimės", - pareiškė Yutaka Miura, bendrovės "Shinko Securities" vyresnysis strategas.

Įtampos nesumažino nei centrinių bankų apkarpytos palūkanų normos, nei šalių vyriausybių metami milijardai finansų rinkai atgaivinti. Dabar didžiausia investuotojų baimė - finansų krizės išprovokuotas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas.

Niūrią prekybos vertybiniais popieriais pradžią Europoje vakar rytą pranašavo besibaigianti prekyba Azijoje. Užfiksuotas Japonijos indekso "Nikkei 225" kritimas buvo antras pagal dydį istorijoje ir siekė 11 proc. Iš viso per savaitę Tokijo biržoje siūlomų akcijų vertė smuko 24 proc. - tai du kartus daugiau nei per 1987-ųjų krizę. Australijos indeksas smuko 8,3 proc. JAV biržos indeksas "Dow Jones" krito 7,3 proc., tai žemiausias lygis nuo 2003-ųjų gegužės.

Viena pasekė Maskva

Penktadienį baiminantis dramatiško kritimo vėl buvo sustabdyta prekyba Rusijos biržose "Mitce" ir RTS. Nerimstant panikai Rusijos pavyzdžiu ima sekti ir kitos šalys. Po to, kai vos pradėjus penktadieninę prekybą akcijų kursai nusirito po 10 proc., keletui valandų buvo sustabdyta prekyba Austrijos biržoje. Vilniaus vertybinių popierių biržoje prekybą atsisakoma stabdyti, nors akcijos kilo vos vieną dieną. Ketvirtadienį daugiau nei 11,6 proc. į viršų šokęs indeksas "OMX Vilnius", penktadienį leidosi 5,63 proc., didžioji dalis akcijų pigo, o prekybos apyvarta vėl sumenko.

Jau prekybos pradžioje po beveik 10 proc. smuko Londono biržos indeksas FTSE, Paryžiaus CAC, Frankfurto XETRA DAX.

Tačiau smunkančios biržos ir ekonomikos sulėtėjimo baimė davė ir gerų rezultatų. Naftos kaina  nusirito iki žemesnės nei 80 JAV dolerių už barelį ribos.

Pasaulio vadovai ieškos išeičių

Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas vakar dar kartą paragino ir kitų šalių vyriausybes aktyviau įsitraukti gelbėjant finansų sistemas ir bankus nuo griūties. "Dabar reikia, kad ir kitos šalys imtųsi panašių priemonių, kokių ėmėsi Didžioji Britanija, - pareiškė G.Brownas, kuris įsitikinęs šią savaitę paskelbto plano sėkme. - Visi priklauso nuo bankų, mes stengiamės padaryti taip, kad bankai galėtų veikti kaip iki šiol, teikti įprastines paslaugas, kad žmonių santaupos būtų saugios, būtų pakankamai lėšų verslui finansuoti."

Penktadienį Vašingtone ruoštasi Didžiojo septyneto valstybių finansų ministrų susitikimui, kuriame žadėta aptarti padėtį pasaulio finansų sektoriuje ir galimus veiksmus. Tuo pačiu metu vyko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimas. TVF jau užtikrino, kad šalims, labiausiai nukentėjusioms nuo finansų krizės, nedelsiant gali suteikti 200 mlrd. JAV dolerių paskolų. Šiandien turėtų įvykti Europos valstybių vadovų susitikimas, kuriame taip pat bus svarstoma, kaip valstybės turėtų elgtis dabartinės sumaišties finansų sektoriuje akivaizdoje.

Kaltos vyriausybės

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai su dar 30 ekonomikos politikos analizės organizacijų visoje Europoje atstovais nesutinka su tokia JAV, Europos ir Azijos šalių politika. Minėtos organizacijos pasirašė deklaraciją, kurioje teigiama, kad dabartinę finansų krizę sukėlė ydinga valdžios politika. Pasak ekonomistų, pagrindinė dabartinės finansinės krizės priežastis yra nesaikingos pigių pinigų dalybos, bankai esą buvo skatinami ir netgi spaudžiami dalyti daugiau paskolų, ypač būstui įsigyti.
"Valstybės pagalba didinti bankų likvidumą, bankų nacionalizacija, ekonomikos gaivinimas toliau finansuojant nepagrįstą vartojimą veda ne į greitesnį išbridimą iš krizės, o kaip tik ją didina", - pareiškė LLRI prezidentas Remigijus Šimašius.

Pasak LLRI ekspertų, pigūs kreditai sukėlė kainų burbulus, infliaciją, klaidingus investicinius sprendimus, skatino bankus išduoti paskolas tiems, kurie šių paskolų normaliomis sąlygomis gauti neturėjo. Blogybe ekspertai vadina tai, kad dabar neleisdamos bankrutuoti klaidingus sprendimus priėmusiems verslams, vyriausybės toliau skatina ydingą politiką. Dėl to infliacija ir toliau augs, neigiamai veiks ekonomiką, didės mokesčiai.

"Bankų gelbėjimo planai, indėlių garantavimas yra ne kas kita kaip trukdymas rinkai apsivalyti nuo netinkamų investicijų. Galiausiai tai naudinga tik netinkamus sprendimus priėmusiems verslininkams. Šių sprendimų našta guls ant visos visuomenės pečių", - teigiama LLRI pranešime.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių