Pasaulio bankas: krizė stumia į skurdą Rytų Europos šalis

Dėl pasaulio finansų krizės 2010 metais 11 mln. žmonių Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje gresia skurdas, o dar 23 mln. žmonių atsidurs ties skurdo riba, prognozuoja Pasaulio bankas.

Nauja Pasaulio banko studija rodo, jog čia gyventojų šeimas labiausiai veikia finansų krizės sukeltas paskolų rinkos susitraukimas, kylančios kainos ir didėjantis nedarbas.

"Pasaulio finansų krizė žlugdo didelius (tų šalių) pasiekimus ir gyvenimo standartų gerėjimą", - sakė Luca Barbone (Luka Barbonė), Pasaulio banko Europos ir Vidurio Azijos padalinio Skurdo mažinimo ir ekonomikos vadybos skyriaus direktorius.

Šis regionas - vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pasaulinės finansų krizės, dėl kurios daugelio šalių ekonomikas apėmė recesija. Ekonomikos klestėjimo laikotarpiu, kuris buvo prieš tą krizę, padidėjęs paskolų prieinamumas tapo didele parama šeimoms, tačiau taip pat susilpnino jų atsparumą galimiems rinkų sukrėtimams.

Per ankstesnes krizes šio regiono šeimos galėjo verstis papildomais darbais arba susirasti darbą užsienyje, tačiau ištikus pasauliniam nuosmukiui tokios atsarginės priemonės tapo beveik neįmanomos.

Pasak Pasaulio banko, skurdas labiausiai didės vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse, kurios patyrė didžiausią ekonomikos nuosmukį.

Su skurdu kovojančios institucijos tyrėjai nustatė, jog didėjant palūkanoms, staigiai svyruojant valiutų kursams ir sumažėjus pajamoms gali smarkiai pagausėti šeimų, kurios neišgali grąžinti skolų, sakoma pranešime.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, Estijoje ir Vengrijoje nemokiais gali tapti dar 20 proc. nekilnojamojo turto ar kitokių paskolų turinčių namų ūkių, nurodoma Pasaulio banko ataskaitoje.

Pernai į rekordines aukštumas iškopusios maisto ir degalų kainos šiuo metu yra sumažėjusios, tačiau negrįžo į tą lygį, kuris buvo prieš 2007 metus, pabrėžė Pasaulio bankas. Be to, kai kurių Rytų Europos ir Vidurio Azijos šalių valiutų silpnėjimas išprovokavo naujus kainų šuolius.

Didelės maisto kainos ypač opios neturtingoms šeimoms - jos maistui priverstos skirti net iki 80 proc. visų savo pajamų, sako ekspertai.

Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Baltarusija, Moldova ir Ukraina, taip pat gali padidėti elektros energijos kainos, vyriausybėms mėginant suderinti energijos tarifus su išlaidomis energetikos ištekliams. Toks kainų didėjimas dar labiau padidins finansinę našta neturtingiems gyventojams, nurodoma ataskaitoje.

Pasaulio bankas rekomenduoja vyriausybėms stiprinti ir apsaugoti socialines programas, ypač įrodžiusias savo veiksmingumą, net jeigu tų šalių biudžetai būtų smarkiai mažinami.

Pasak L.Barbone, vyriausybės turi išmintingai paskirstyti biudžeto išlaidas, kad būtų apsaugoti neturtingieji. Ekspertas pridūrė, jog būtina atsispirti raginimams apkarpyti socialines programas, kurios šiuo sunkmečiu yra ypač reikalingos.