- Algirdas Igorius, LTV „Šiandien“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti esą kainos didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Šiomis dienomis Seimo komitetuose svartomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.
„Mano pasiūlymas – toks tarpinis variantas: Konkurencijos tarnyba atrinktų maisto produktus, kurie būtiniausi žmogaus mitybai, ir Vyriausybei leistų reguliuoti šių produktų antkainius. Tokia praktika yra kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje“, – teigia Socialdemokratų partijos frakcijos narys Bronius Pauža.
„[Siūlome] uždėti tam tikras lubas, kad antkainių negalėtų kelti be galo. Juk iš esmės susitarė keturi prekybos tinklai. Mes siūlėme, kad 25 proc. antkainį produktams, pirktiems iš gamintojo, galėtų užsidėti didmenininkai ir 25 proc. mažmenininkai. Tai yra didžiulės pelno antkainių lubos.
Šituo siūlymu uždedam labai aukštą procentą, ir prekybininkams, kurie teigia, kad deda mažus antkainius, sakom: ko jums bijoti, jeigu jūs sakot, kad dedate mažesnius antkainius negu mes čia siūlom“, – sako Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.
Lietuvoje maisto produktai vieni pigiausių Europoje. Pigesni nebet Lenkijoje ir Bulgarijoje. Taip tvirtina prekybininkai, palyginę 31 vienodo kiekio maisto produkto kainas skirtingose šalyse. Lietuvoje toks maisto produktų krepšelis, pasak prekybininkų, kainuotų 166 litus.
„Prekybininkų dalis galutinėje pagrindinių maisto prekių kainoje visada yra mažiausia, lyginant su kitomis prekėmis. Išvedus vidurkį ji nėra didesnė, kartais dvigubai mažesnė nei valstybės dalis, tai yra, 21 proc.“, – tvirtina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
Ekonomistai teigia, kad maisto produktams lietuviai išleidžia didžiausią pajamų dalį Europoje.
„Lietuvoje gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia 26 proc. [pajamų]. Panašus rodiklis yra Latvijoje, Estijoje šiek tiek mažiau skiriama. Tačiau Europos Sąjungos vidurkis yra daug mažesnis. Vidutiniškai ES maisto produktams skiriama tiktai 15 proc. visų išlaidų.
Lietuvos gyventojų pajamos yra daug mažesnės negu ES vidurkis, todėl santykinai didelė dalis tų pajamų skiriama būtent maisto produktams“, – sako AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Prekybininkų tikinimu, Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 30 proc. ir grįžo į 2004-ųjų lygį. Esą ėmus reguliuoti kainas, mažėtų užsienio investicijos ir konkurencija, todėl kainos, pasak prekybininkų, tik didėtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.1
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių9
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...
-
Registrų centras: e. aukcionuose šiemet parduota 74 proc. daugiau turto
Elektroniniuose aukcionuose ir varžytinėse pirmąjį šių metų ketvirtį parduoto turto vertė siekė 43,5 mln. eurų – 74 proc. daugiau nei 2023 metų pirmąjį ketvirtį (25 mln. eurų), skelbia Registrų centras. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: nežinia, ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarim...