Parlamentarai svarsto, kaip reguliuoti maisto kainas

Seimo nariai, siekdami reguliuoti maisto produktų kainas, teikia net keletą maisto kainų įstatymo pataisų. Tuo metu prekybininkai tikina, kad jų antkainiai yra mažiausi Europos Sąjungoje, o ėmus reguliuoti esą kainos didėtų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Šiomis dienomis Seimo komitetuose svartomos net kelios parlamentarų iniciatyvos reguliuoti maisto produktų kainas.

„Mano pasiūlymas – toks tarpinis variantas: Konkurencijos tarnyba atrinktų maisto produktus, kurie būtiniausi žmogaus mitybai, ir Vyriausybei leistų reguliuoti šių produktų antkainius. Tokia praktika yra kai kuriose ES valstybėse, pavyzdžiui, Švedijoje“, – teigia Socialdemokratų partijos frakcijos narys Bronius Pauža.

„[Siūlome] uždėti tam tikras lubas, kad antkainių negalėtų kelti be galo. Juk iš esmės susitarė keturi prekybos tinklai. Mes siūlėme, kad 25 proc. antkainį produktams, pirktiems iš gamintojo, galėtų užsidėti didmenininkai ir 25 proc. mažmenininkai. Tai yra didžiulės pelno antkainių lubos.

Šituo siūlymu uždedam labai aukštą procentą, ir prekybininkams, kurie teigia, kad deda mažus antkainius, sakom: ko jums bijoti, jeigu jūs sakot, kad dedate mažesnius antkainius negu mes čia siūlom“, – sako Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.


Lietuvoje maisto produktai vieni pigiausių Europoje. Pigesni nebet Lenkijoje ir Bulgarijoje. Taip tvirtina prekybininkai, palyginę 31 vienodo kiekio maisto produkto kainas skirtingose šalyse. Lietuvoje toks maisto produktų krepšelis, pasak prekybininkų, kainuotų 166 litus.

„Prekybininkų dalis galutinėje pagrindinių maisto prekių kainoje visada yra mažiausia, lyginant su kitomis prekėmis. Išvedus vidurkį ji nėra didesnė, kartais dvigubai mažesnė nei valstybės dalis, tai yra, 21 proc.“, – tvirtina Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.

Ekonomistai teigia, kad maisto produktams lietuviai išleidžia didžiausią pajamų dalį Europoje.

„Lietuvoje gyventojai maisto produktams vidutiniškai išleidžia 26 proc. [pajamų]. Panašus rodiklis yra Latvijoje, Estijoje šiek tiek mažiau skiriama. Tačiau Europos Sąjungos vidurkis yra daug mažesnis. Vidutiniškai ES maisto produktams skiriama tiktai 15 proc. visų išlaidų.

Lietuvos gyventojų pajamos yra daug mažesnės negu ES vidurkis, todėl santykinai didelė dalis tų pajamų skiriama būtent maisto produktams“, – sako AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prekybininkų tikinimu, Lietuvoje vartojimas yra sumažėjęs 30 proc. ir grįžo į 2004-ųjų lygį. Esą ėmus reguliuoti kainas, mažėtų užsienio investicijos ir konkurencija, todėl kainos, pasak prekybininkų, tik didėtų.


Šiame straipsnyje: kainosmaisto produktai

NAUJAUSI KOMENTARAI

RM

RM portretas
Klounai.

fu

fu portretas
pasakyciau priesingai,kainos dideles.jie palygino su Svedija,kurioje kainos yra didels,saunuoliai :D dar jiems visko mazai:) gerai kad man visko gana ir as visko turiu parlamentarai :D

Lt

Lt portretas
Ka jie meluoja europoje maistas panasioms kainoms o kai kur ir pigiau europoje yra nesuprantamas dalykas 300 procentuj antkainis
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    28
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių