Parlamentarai kitąmet išlaidoms nori papildomo 1 mlrd. litų

Per keturias savaites svarstymo kitų metų valstybės biudžeto projektas Seime apaugo 1 mlrd. litų parlamentarų pageidavimų.

"Norai akivaizdžiai per dideli, bet tai yra priimtina lietuviška tradicija norėti ir kovoti dėl galimybės gauti bent šiek tiek papildomų pinigų", - "Verslo žinioms" sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje turėtų svarstyti visus sukauptus pasiūlymus 2011 m. valstybės biudžeto projektui, juos sunešė pavieniai Seimo nariai, komitetai, komisijos, įvairios įstaigos ir organizacijos.

BFK suskaičiavo 204 tik Seimo narių pasiūlymus, kuriuose prašyta skirti 756 mln. litų papildomų asignavimų. 251 mln. litų prašo kiti tokią teisę turintys subjektai.

Vyriausybę pasieks kuklesni skaičiai, nes, anot K.Glavecko, BFK nepritarė 2/3 pateiktų pasiūlymų, tačiau komiteto galutinį sprendimą dar gali pakoreguoti Seimo nariai per plenarinį posėdį.

Kaip pagrindinis šaltinis, iš kurio turėtų būti atimta ir duota prašymams patenkinti, nurodomos valstybės skolos tvarkymo išlaidos, Vyriausybės rezervas, Valstybės investicijų programa ir "efektyvesnis valstybės lėšų naudojimas".

"Yra įsivaizduojančių, kad Finansų ministerija turi paslėpusi kažkokį rezervą ir jį išdalins atsižvelgdama į pageidavimus. Norėčiau priminti, kad pajamų planas yra labai įtemptas, jam įvykdyti reikės labai pasistengti. Net ir jį įvykdžius, deficitas būtų nemenkas, nes siektų beveik 6 proc. BVP. Nepavykus surinkti planuojamų pajamų, reiktų peržiūrėti biudžetą, todėl biudžete ribojama asignavimų valdytojų teisė prisiimti finansinius įsipareigojimus", - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, tokiomis sąlygomis prisiimti riziką dėl papildomų išlaidų yra neatsargu ir neprotinga.

Per keturias savaites svarstymo kitų metų valstybės biudžeto projektas Seime apaugo 1 mlrd. litų parlamentarų pageidavimų.

"Norai akivaizdžiai per dideli, bet tai yra priimtina lietuviška tradicija norėti ir kovoti dėl galimybės gauti bent šiek tiek papildomų pinigų", - "Verslo žinioms" sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Antradienį Seimas plenariniame posėdyje turėtų svarstyti visus sukauptus pasiūlymus 2011 m. valstybės biudžeto projektui, juos sunešė pavieniai Seimo nariai, komitetai, komisijos, įvairios įstaigos ir organizacijos.

BFK suskaičiavo 204 tik Seimo narių pasiūlymus, kuriuose prašyta skirti 756 mln. litų papildomų asignavimų. 251 mln. litų prašo kiti tokią teisę turintys subjektai.

Vyriausybę pasieks kuklesni skaičiai, nes, anot K.Glavecko, BFK nepritarė 2/3 pateiktų pasiūlymų, tačiau komiteto galutinį sprendimą dar gali pakoreguoti Seimo nariai per plenarinį posėdį.

Kaip pagrindinis šaltinis, iš kurio turėtų būti atimta ir duota prašymams patenkinti, nurodomos valstybės skolos tvarkymo išlaidos, Vyriausybės rezervas, Valstybės investicijų programa ir "efektyvesnis valstybės lėšų naudojimas".

"Yra įsivaizduojančių, kad Finansų ministerija turi paslėpusi kažkokį rezervą ir jį išdalins atsižvelgdama į pageidavimus. Norėčiau priminti, kad pajamų planas yra labai įtemptas, jam įvykdyti reikės labai pasistengti. Net ir jį įvykdžius, deficitas būtų nemenkas, nes siektų beveik 6 proc. BVP. Nepavykus surinkti planuojamų pajamų, reiktų peržiūrėti biudžetą, todėl biudžete ribojama asignavimų valdytojų teisė prisiimti finansinius įsipareigojimus", - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Anot jos, tokiomis sąlygomis prisiimti riziką dėl papildomų išlaidų yra neatsargu ir neprotinga.


Šiame straipsnyje: biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių