- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per keturias savaites svarstymo kitų metų valstybės biudžeto projektas Seime apaugo 1 mlrd. litų parlamentarų pageidavimų.
"Norai akivaizdžiai per dideli, bet tai yra priimtina lietuviška tradicija norėti ir kovoti dėl galimybės gauti bent šiek tiek papildomų pinigų", - "Verslo žinioms" sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Antradienį Seimas plenariniame posėdyje turėtų svarstyti visus sukauptus pasiūlymus 2011 m. valstybės biudžeto projektui, juos sunešė pavieniai Seimo nariai, komitetai, komisijos, įvairios įstaigos ir organizacijos.
BFK suskaičiavo 204 tik Seimo narių pasiūlymus, kuriuose prašyta skirti 756 mln. litų papildomų asignavimų. 251 mln. litų prašo kiti tokią teisę turintys subjektai.
Vyriausybę pasieks kuklesni skaičiai, nes, anot K.Glavecko, BFK nepritarė 2/3 pateiktų pasiūlymų, tačiau komiteto galutinį sprendimą dar gali pakoreguoti Seimo nariai per plenarinį posėdį.
Kaip pagrindinis šaltinis, iš kurio turėtų būti atimta ir duota prašymams patenkinti, nurodomos valstybės skolos tvarkymo išlaidos, Vyriausybės rezervas, Valstybės investicijų programa ir "efektyvesnis valstybės lėšų naudojimas".
"Yra įsivaizduojančių, kad Finansų ministerija turi paslėpusi kažkokį rezervą ir jį išdalins atsižvelgdama į pageidavimus. Norėčiau priminti, kad pajamų planas yra labai įtemptas, jam įvykdyti reikės labai pasistengti. Net ir jį įvykdžius, deficitas būtų nemenkas, nes siektų beveik 6 proc. BVP. Nepavykus surinkti planuojamų pajamų, reiktų peržiūrėti biudžetą, todėl biudžete ribojama asignavimų valdytojų teisė prisiimti finansinius įsipareigojimus", - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, tokiomis sąlygomis prisiimti riziką dėl papildomų išlaidų yra neatsargu ir neprotinga.
Per keturias savaites svarstymo kitų metų valstybės biudžeto projektas Seime apaugo 1 mlrd. litų parlamentarų pageidavimų.
"Norai akivaizdžiai per dideli, bet tai yra priimtina lietuviška tradicija norėti ir kovoti dėl galimybės gauti bent šiek tiek papildomų pinigų", - "Verslo žinioms" sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Antradienį Seimas plenariniame posėdyje turėtų svarstyti visus sukauptus pasiūlymus 2011 m. valstybės biudžeto projektui, juos sunešė pavieniai Seimo nariai, komitetai, komisijos, įvairios įstaigos ir organizacijos.
BFK suskaičiavo 204 tik Seimo narių pasiūlymus, kuriuose prašyta skirti 756 mln. litų papildomų asignavimų. 251 mln. litų prašo kiti tokią teisę turintys subjektai.
Vyriausybę pasieks kuklesni skaičiai, nes, anot K.Glavecko, BFK nepritarė 2/3 pateiktų pasiūlymų, tačiau komiteto galutinį sprendimą dar gali pakoreguoti Seimo nariai per plenarinį posėdį.
Kaip pagrindinis šaltinis, iš kurio turėtų būti atimta ir duota prašymams patenkinti, nurodomos valstybės skolos tvarkymo išlaidos, Vyriausybės rezervas, Valstybės investicijų programa ir "efektyvesnis valstybės lėšų naudojimas".
"Yra įsivaizduojančių, kad Finansų ministerija turi paslėpusi kažkokį rezervą ir jį išdalins atsižvelgdama į pageidavimus. Norėčiau priminti, kad pajamų planas yra labai įtemptas, jam įvykdyti reikės labai pasistengti. Net ir jį įvykdžius, deficitas būtų nemenkas, nes siektų beveik 6 proc. BVP. Nepavykus surinkti planuojamų pajamų, reiktų peržiūrėti biudžetą, todėl biudžete ribojama asignavimų valdytojų teisė prisiimti finansinius įsipareigojimus", - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Anot jos, tokiomis sąlygomis prisiimti riziką dėl papildomų išlaidų yra neatsargu ir neprotinga.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...