Pardavusi taršos leidimus Lietuva galėtų uždirbti iki 1 mlrd. litų

Pardavusi dabar savo turimus perteklinius taršos leidimus Lietuva gali tikėtis gauti iki 1 mlrd. litų pajamų. Šie pinigai bus investuoti į energetinį efektyvumą, atsinaujinančią energiją ir kitus klimato kaitos valdymo srities  projektus.

Tai rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė ką tik sukurtos Žaliosios investavimo sistemos (ŽIS) teisės aktus, kurie nustato reikalavimus prekybai pertekliniais taršos leidimais tarptautinėje rinkoje.

“Šiandien visame pasaulyje veikia vos kelios ŽIS. Sistema, kurią numatome įgyvendinti Lietuvoje, yra sukurta atsinaujinančio fondo principu. Tai - pirmoji tokio pobūdžio sistema Kioto taršos leidimų rinkoje”, - pranešime spaudai cituojamas aplinkos ministras G. Kazlauskas.

Daugelis pasaulio valstybių savąsias ŽIS kūrė po keletą metų ar ilgiau - net ir padedami Pasaulio banko. Lietuvoje sistemos kūrimas užtruko kiek ilgiau nei metus.

Vienos iš pagrindinių ŽIS kūrėjų, aplinkos ministro patarėjos Lauros Dzelzytės teigimu, kuriant sistemą įvertinta, kad Lietuva dėl sumažėjusio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 2008 -2012 m. laikotarpiu turės apie 50 milijonų Kioto taršos leidimų (nustatytosios normos vienetų) perteklių.

Pagal Kioto protokolą valstybės savo perteklinius taršos leidimus gali perleisti šalims, kurioms pagal tarptautinius klimato kaitos įsipareigojimus jų trūksta. Pagrindinė prekybos sąlyga - valstybės turi užtikrinti sistemą, pagal kurią visos lėšos, gautos iš prekybos taršos leidimais, panaudojamos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projektams (priemonėms) įgyvendinti.

ŽIS struktūra nėra reglamentuota tarptautiniais susitarimais, todėl prekiaujančios valstybės pačios sprendžia, kokią sistemą kurti. Dauguma sistemų veikia tokiu būdu, kad gautos lėšos iš prekybos taršos leidimais yra panaudojamos subsidijoms. Pavyzdžiui, Latvijoje lėšomis, gautomis perleidus taršos leidimus, finansuojamos energetinio efektyvumo programos modernizuojant visuomeninės paskirties pastatus. Tačiau išpardavus visus perteklinius taršos leidimus baigiasi ir ŽIS gyvavimas.

ŽIS kokybė, skaidrumas ir garantijos, kad lėšomis bus finansuojami išskirtinai klimato kaitos projektai apsprendžia ir valstybės pardavinėjamų taršos leidimų kainas. Vengrijos patirtis rodo, kad jei pinigai panaudojami ne pagal paskirtį, tai gali turėti neigiamą įtaką valstybės nustatytų normos vienetų paklausai.

Lietuvos ŽIS - tai teisės aktų ir administracinių priemonių visuma, sukurianti finansinį instrumentą, pagal kurį gautos lėšos už perleistus nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetus, kitus Kioto vienetus ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinius taršos leidimus patenka į  Klimato kaitos specialiąją programą ir yra panaudojamos įvairių aplinkos taršą mažinančių projektų finansavimui.

Pagal LR Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymą ne mažiau kaip 40 procentų gautų lėšų turi būti panaudojami energetiniam efektyvumui, dar ne mažiau kaip 40 procentų - atsinaujinančiai energijai, likusios - kitiems klimato kaitos projektams. Investavimo sritys yra susietos su Vyriausybės prioritetais ir ilgalaike klimato kaitos valdymo strategija.

 

Lietuvos ŽIS kuria optimalų lėšų panaudojimą: pinigų skyrimas yra susietas su aplinkosauginiu efektu. Reikalaujama, kad su kiekvienu išleistu litu būtų pasiektas tam tikras išmetamų CO2 kiekio mažinimas. Be to, lengvatinės paskolos ir investicijos į kapitalą garantuoja finansinių investicijų grąžą  į Klimato kaitos specialiąją programą.

“Net ir tuomet, kai bus perleisti visi 50 milijonų taršos leidimų, ŽIS sistema, kurios pagrindu įtvirtinami žaliosios ekonomikos pagrindai, Lietuvoje galės toliau gyvuoti tikslingai panaudojant lėšas, kurių vis didesnė dalis bus gaunama už  aukciono būdu paskirstomus apyvartinius taršos leidimus. Toks sistemos ilgalaikiškumas - naujovė taršos leidimų rinkoje”, - tvirtina aplinkos ministro patarėja.

L. Dzelzytės žodžiais, pirmą kartą naujosios ŽIS koncepcija buvo pristatyta pernai metais Kopenhagoje, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių susitikime - ir susilaukė didelio susidomėjimo.

Aplinkos ministerija, kaip įgaliota institucija derėtis dėl prekybos taršos leidimais, jau yra pasirašiusi ketinimų protokolus su suinteresuotais pirkėjais. Artimiausiu metu Aplinkos ministerija ketina paskelbti kvietimą protokolus pasirašiusiems pirkėjams teikti pasiūlymus.


Šiame straipsnyje: Taršos leidimai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių