Paramos gavėjams – įsipareigojimai tiekti tik saugų maistą

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) dalyviai ir kiti ūkininkai, tiekiantys rinkai maisto produktus, turi užtikrinti, jog šie produktai būtų saugūs.

Šiam tikslui pasiekti nuo šių metų įsigaliojo maisto saugos reikalavimai – kompleksinės paramos dalis. Per šios paramos reikalavimus ūkininkai įsipareigoja visuomenei gaminti tik aukštos kokybės produktus, saugoti aplinką.

Šiais metais taip pat įsigaliojo augalų apsaugos produktų naudojimo, pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo reikalavimai.

Maisto priežiūra visuose etapuose

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojo Gintauto Čereškos, pirmojo maisto saugos reikalavimo tikslas - apsaugoti vartotojus nuo maisto, kuris arba kelia pavojų sveikatai, arba yra nepriimtinas. Keliančiais pavojų sveikatai produktais laikomi nuodingi ar užkrėsti žmogui pavojingomis medžiagomis produktai. Nepriimtinas maistas tampa tuomet, kai nėra tinkamas vartojimui – yra supuvęs, suiręs ir pan.

Todėl pirmasis maisto saugos reikalavimas nurodo, jog visuose maisto tvarkymo etapuose – jį gaminant, ruošiant, perdirbant, pakuojant, laikant, saugojant, gabenant, paskirstant, tiekiant, pateikiant parduoti, parduodant ir auginant maistui skirtus augalus ir gyvūnus – maistą tvarkantys asmenys turi laikytis higienos normų ir imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad rinką pasieks tik saugūs produktai.

Higienos reikalavimai skiriasi

Tiesa, higienos reikalavimai, kurių turi laikytis paramos gavėjai, skiriasi priklausomai nuo to, kokį maistą jie tiekia: pirminės maisto gamybos subjektams taikomi vieni apribojimai, didelėms įmonėms – kiti.

Pastarosiose nepakanka vien laikytis higienos normų: privaloma turėti ir įdiegtas bei įgyvendintas procedūras, pagrįstas Rizikos veiksnių analize ir svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT). RVASVT – tai biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.

Šiek tiek lengvesnių reikalavimų turi laikytis pirminės maisto gamybos subjektai. Jiems reikia laikytis higienos normų bei saugoti produktus nuo galimos taršos: rūpintis atliekų tvarkymu, patalpų, priemonių, transporto švara ir pan. Pirmine gamyba laikoma pirminių produktų (javų, pieno, maistui skirtų augalų ir gyvūnų ir pan.) gamyba, veisimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą ir naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminė gamyba taip pat apima medžiojimą, žvejojimą bei laukinių produktų auginimą.

Informuoti apie nesaugų produktą

Pasak G. Čereškos, svarbu ne tik užtikrinti saugaus maisto tiekimą rinkai, bet ir imtis veiksmų, jei visgi nesaugus produktas pateko į rinką. Tokiam atvejui maisto gamintojai turi būti pasiruošę aprašytus nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmus. Tokie veiksmai turėtų būti kontroliuojančios institucijos informavimas (VMVT) bei asmens, kuriam nesaugus produktas buvo tiektas, informavimas.

Aptikti nesaugų produktą padeda maisto ir maisto ingredientų atsekamumas visuose maisto tvarkymo etapuose.Atsekamumas – tai galimybė visais produkto tvarkymo etapais surasti maisto produktą, pašarą, gyvūną ar kenksmingą medžiagą bei asmenis, turėjusius kontaktą su gyvūnu ar tvarkomu produktu. Reikalavimas dėl maisto atsekamumo glaudžiai susijęs ir su paskutiniuoju nurodymu: ženklinti produktus pagal teisės aktų reikalavimus. Mat produkto etiketėje nurodyti duomenys (produkto gamintojas, produkto pavadinimas, jo sudedamosios dalys, galiojimo terminas) gali padėti nustatyti, kodėl produktas netinkamas.

Didelių pažeidimų nenustatoma

VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskasteigia, jog daugelis Lietuvos ūkininkų yra sąmoningi gamintojai ir į rinką tiekia saugius, tinkamus vartoti augalininkystės ir gyvulininkystės produktus.

„Kokių nors baudų neprisimenu, kad būtume skyrę, bet kai reikia, patariame, ką reikia taisyti, nes mūsų žmonės prie europinių maisto produktų tiekimo prekybai reikalavimų dar nėra įpratę“, – teigia jis.

Tarp dažniausių pažeidimų jis mini netinkamą maisto produktų ženklinimą, nenurodymą augalų, pavyzdžiui, bulvių, veislių.„Bet tai nėra tokie pažeidimai, dėl kurių mūsų ūkininkų produkcija negalėtų būti prekiaujama“, – sako D. Kliučinskas.

Tiek maisto saugos, tiek ir kitų šiemet įsigaliojusių reikalavimų laikytis turi KPP priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“ dalyviai.

Naujieji reikalavimai galioja irgaunantiems tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, perdirbti skirtas braškes ir avietes bei atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių