Parama aktyviai naudojasi ir Lietuvos miškų savininkai

Prieš ketverius metus pradėtos įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos pasiekimai įvertinti ŽŪM parengtoje Programos 2010 m. pažangos ataskaitoje.

Remiantis joje pateiktais rezultatais, Programos II krypties priemonių įgyvendinimas vyksta sėkmingai, o išmokėtos paramos dydis nuo jų įgyvendinimo pradžios jau siekia 1 173,9 mln. litų.

Aktyvūs miškų savininkai

Norintys gauti paramą pagal “Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimui” skirtas priemones per 2010 m. pateikė daugiau nei 107 000 prašymų. Šis skaičius siekia apie ketvirtadalį per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį gautų paraiškų. Jas teikiančių gyventojų aktyvumas lyginant su 2009 m. per metus išaugo 1,2 proc., labiausiai padidėjo pagal priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ teikiamų paraiškų skaičius.

Pasak ŽŪM Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto Gedimino Mažeikos, šios miškų savininkams aktualios priemonės populiarumą lėmė 2010 m. Lietuvos miškus nusiaubusi audra. “Natūralu, kad žmonės kuo greičiau ir skubiau norėjo atsodinti ir išvalyti išverstus miškus”, - teigė G. Mažeika.

Skaičiai rodo, kad praėjusiais metais pagal šią priemonę buvo pateikta dvigubai daugiau nei 2009 m. bei daugiau nei pusė visų per ataskaitinį laikotarpį gautų paraiškų. Nepaisant didelio pareiškėjų aktyvumo, paramos išmokėjimo rodiklis siekė tik 27 proc. Tai lėmė kompensacinis priemonės pobūdis, dėl kurio lėšos išmokamos tik patyrus išlaidas ir pateikus mokėjimo prašymą.

Paklausios taip pat buvo ir kitos miškų savininkams aktualios paramos priemonės. Lyginant su 2009 m., dvigubai daugiau paraiškų buvo pateikta prašant paramos pagal priemonę “Miškų aplinkosaugos įgyvendinimas”, net 53 proc. daugiau – pagal priemonę “Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Miškų apželdinimui - daugiau nei 12 mln. eurų

Praėjusiais metais, kaip ir ankstesniu KKP II krypties priemonių įgyvendinimo laikotarpiu, didėjo ir prašomų skirti lėšų suma. Daugiausia paramos buvo norima gauti pagal priemonę “Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves” – jai įgyvendinti prašoma parama siekė 877,46 mln. Litų. Pagal ją, 2010 m. pareiškėjams buvo išmokėta ir daugiausia lėšų – beveik 60 mln. eurų.

Daugiau nei 12 mln. eurų praėjusiais metais buvo skirta ir miškų apželdinimui – ši suma buvo išmokėta pagal priemones “Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku” ir “Pirmas žemės ūkio paskirties apželdinimas mišku” paramos prašiusiems pareiškėjams.

Mažiausiai lėšų gauta miškų aplinkosaugos reikmėms. Nors paraiškas teikusių gyventojų aktyvumas ženkliai išaugo, o jos administravimas paspartėjo, pagal priemonę “Miškų aplinkosaugos išmokos” praėjusiais metais buvo išmokėta tik 62 713 eurų, o patvirtintos ir per visą Programos vykdymo laikotarpį skirtos sumos santykis siekė tik 11 proc. Per ketverius metus tai pat paremta tik mažiau nei 3 proc. suplanuotų įgyvendinti iniciatyvų.

Pasak ŽŪM vyriausiojo specialisto G. Mažeikos, viena iš priežasčių, kodėl paramos teikimas ir įsisavinimas pagal šią priemonę vyksta ne pagal numatytą planą – priemonę naudosiančių miškų savininkų įsipareigojimas septynerius metus nevykdyti miško kirtimo veiklos.

“Žmonės, manydami, kad per septynerius metus persigalvos, neįsipareigoja ir vangiai kreipiasi paramos”, - sakė ŽŪM specialistas. Pasiektus rezultatus lemia ir tai, jog priemonė – visiškai nauja. Su šia problema bandoma kovoti informacijos sklaida: “Stengiamės visais būdais informuoti galimus miškų savininkus, kad jie galėtų kreiptis paramos pagal šią priemonę”, - teigė G. Mažeika.

Miškininkystė priemonių įgyvendinimas spartėja

Bendri KPP 2007 – 2013 m. II krypties priemonių pažangos ataskaitos rodikliai teigiami - 2010 m. augo tiek pareiškėjų kiekis, tiek prašomų skirti lėšų suma. Kaip veiksnius, lėmusius didelį bendrą pateiktų paraiškų skaičių 2010 m. miškininkystės priemonėms įgyvendinti, Gediminas Mažeika įvardija pačios priemonės įgyvendinimo stebėjimą, darbą su socialiniais partneriais, reakciją į pareiškėjų ir socialinių partnerių pastabas bei siekį sumažinti biurokratijos kiekį.

“Kasmet stengiamės priemonių įgyvendinimą supaprastinti”, - sakė ŽŪM specialistas. Teiginį iliustruoja ir visoms priemonėms, išskyrus priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, 2010 m. priimti nauji pakeitimai bei patikslinimai.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių