Panevėžiečiams auga mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą

Atsigavę po šoko dėl kosminių sąskaitų už šildymą gruodį, šią savaitę daugelio Panevėžio daugiabučių gyventojai vėl neteko žado. Šį kartą panevėžiečius pribloškė Butų ūkio sąskaitoje keliais litais šoktelėjęs mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Vilties g. 20-ojo namo 43 kv. m bute gyvenanti Irena skaičiuoja už sausį Panevėžio butų ūkiui sumokėsianti beveik 2 litais daugiau, A.Smetonos g. 1-ojo namo gyventojai Rasai, įsikūrusiai 66 kv. m būste, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslauga pabrango beveik 4 litais.

„Nesuprantu, nei ką reiškia Butų ūkio sąskaitoje nurodoma nuolatinės techninės, nei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugos. Ne tik aš, bet ir mano kaimynai nesuprantam, už ką mokame. Pakilęs mokestis – ne problema dėl keturių litų. Dėl tiek „nenubiednėsime“. Įžeidė  vartotojų nepaisymas. Niekas nepranešė, kad mokestis nežinia už ką pakilo“, – piktinosi Rasa.

Derėjosi su pirmininkais

Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys pripažįsta, kad šią savaitę sąskaitų sulaukę panevėžiečiai įmonę atakuoja skambučiais dėl naujų įkainių.

Direktoriaus teigimu, apie padidėjusį mokestį gyventojams turėjo pranešti daugiabučių namų bendrijų pirmininkai.

„Sutartis dėl sistemų priežiūros ir įkainių nevienašališkai pakeitėme. Jas pasirašė bendrijų pirmininkai, matyt, pasitarę su bendrijų valdybomis“, – aiškino G.Ruzgys.

Anot jo, kelti mokestį teko dėl įsigaliojusių Šilumos ūkio įstatymo pakeitimų, numatančių, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalo per savaitę jas patikrinti ne vieną, kaip iki šiol buvo, o du kartus. Tačiau, direktoriaus teigimu, įmonės darbuotojams į daugiabučius tenka skubėti ir gerokai dažniau – lopyti trūkusių vamzdžių, reguliuoti šildymą.

„Pagal ankstesnį tarifą buvo numatyta, kad šilumos punktuose lankomės tik kartą per savaitę, o dabar privalome du. Kuo daugiau darbo, tuo daugiau tenka išlaikyti personalo. Atlikome skaičiavimus individualiai kiekvienam mūsų administruojamam daugiabučiui ir tiems, kurių surenkamų lėšų sistemų priežiūrai neužtenka, apskaičiavome naujus mokesčius“, – aiškino Butų ūkio vadovas.

G.Ruzgio teigimu, bendrijų pirmininkams buvo pasiūlytos dvi išeitys: arba mokėti didesnį nei iki šiol fiksuotą mėnesinį mokestį, arba atverti piniginę už kiekvieną Butų ūkio santechnikų papildomą apsilankymą.

G.Ruzgio teigimu, mokestis už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą panevėžiečiams pakilo vidutiniškai 2 centais už 1 kv. m. Tačiau, anot direktoriaus, maždaug su 30 proc. įmonės administruojamų daugiabučių bendrijų pirmininkais tebevyksta derybos.

Centai pavirto litais

A.Smetonos 1-ojo namo bendrijos pirmininkė Rima Danelienė pamena, kad iš tiesų Butų ūkio atstovai raginę ją sutikti su didesniu mokesčiu. Iš jų aiškinimų moteris supratusi, kad butui mokestis pakils tik keliais centais.

„Derybomis to nepavadinčiau: atėjo į namus, atnešė pasirašyti popieriuką, atseit labai nedaug pabrangs. O kai gavom sąskaitas, pamatėm, kad tie centukai pavirto litukais – po kelis centus prisidėjo ne butui, o kiekvienam kvadratiniam jo metrui. Pradedam mąstyti, kad Butų ūkiui priklausantis daugiabutis išlaiko didžiulę sistemą, kainuojančią didžiulius pinigus – buhalterius, elektrikus, santechnikus. Bet retenybė juos pamatyti name. Atvažiuoja keletą kartų per mėnesį, pasišlaisto ir dingsta. O mokame tarsi jie rimtai dirbtų“, – piktinosi R.Danelienė.

Renovacijai besiruošiantis 19-os butų namas svarsto, kad atsinaujinęs veikiausiai atsisakys Butų ūkio glėbio ir ieškos kito namo prižiūrėtojo.

Nusilenkti neketina

Pasiūlymo derėtis dėl didesnio šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros įkainio pasakoja sulaukusi ir Vilniaus g. 18-ojo namo bendrijos pirmininkė Ramutė Čižienė. Ji tvirtina į derybas nė nesileidusi.

„Kvietė Butų ūkis ir mane „ant kilimėlio“, aiškino, kad prisidėti tie du centai už kvadratinį metrą nieko nereiškia. Bet įmonės darbas tokių tarifų neatitinka. Nors paslaugų, kurias ji turi suteikti, sąrašas netrumpas, bet tiek, kiek privalo dirbti, tikrai nedirba. Pinigus ima, bet realiai dirba mažai“, – įsitikinusi R.Čižienė.

Anot pirmininkės, bendrija yra gavusi privačios bendrovės pasiūlymą administruoti namą už mažesnį įkainį. Tačiau kad bendrija galėtų atsisakyti Butų ūkio paslaugų, pasak R.Čižienės, reikia gyventojų vieningumo.

„Už tokį sprendimą susirinkime turėtų pasisakyti absoliučiai visi butai“, – tvirtina pirmininkė.

Jos tikinimu, net ir likusi Butų ūkio glėbyje, bendrija nusileisti neketina ir su didesniu mokesčiu nesutiksianti.

„Kai tvirtino ankstesnius tarifus, irgi mums buvo aiškinama, kad galime derėtis. Bet kad galėtume derėtis su Butų ūkiu, reikia nežinia kuo būti“, – nusivylusi R.Čižienė.