- Inga Kontrimavičiūtė, "Sekundė"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausiems kovotojams už pigesnį šaltą vandenį atėjus į valdžią, panevėžiečiams sušvitusi viltis sulaukti kainų kritimo gali greitai išblėsti. „Aukštaitijos vandenys“ planuoja perkainoti iki 1996-ųjų įsigytą turtą.
Sumažinti tarifus siekę politikai perspėja, kad bendrovės turto pabrangimas gali kirsti ir per vartotojų kišenę. Garantijų, kad perkainojus turtą nebus vėl keliamos vandens kainos, nesuteikia ir patys įmonės vadovai.
Sprendimą perkainoti dar praėjusiame šimtmetyje įsigytą turtą „Aukštaitijos vandenų“ akcininkai priėmė praėjusią savaitę. Tokį sprendimą palaikė ir 94,7 proc. įmonės akcijų turinčios Panevėžio savivaldybės atstovas – administracijos direktorės „tvarkietės“ Kristinos Vareikienės už turto perkainojimą įgaliotas balsuoti Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka.
K.Vareikienė tvirtina esanti tikra, kad perkainojimas vandens kainoms įtakos neturės.
„Įmonę tikrinę auditoriai yra pareiškę, kad turi būti rodomas tikslus bendrovės turtas. Vandens kainai tas įtakos tikrai neturės“, – patikino administracijos direktorė.
Skaičiuojama, kad perkainojus bendrovės turto vertė gali pakilti 1,5 mln. Lt.
„Metro senų vamzdynų, kainuojančių 300 litų, dabar kaina nurodoma tik 30 Lt. Akivaizdu, kad bendrovės turtas – per pigus, dar iki 1996-ųjų nustatyta jo vertė šiuo metu nereali. Bendrovės auditą atlikusi tarptautinė kompanija vadovybei vis primena, kad nurodoma ne tikroji turto vertė“, – motyvavo Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas A.Stoka.
Kainų neprognozuoja
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas tikina neturintis garantijų, kad „Aukštaitijos vandenų“ turtas tikrai bus perskaičiuojamas. Neva tai priklausys, ar bendrovė sugebės įpirkti vertintojų paslaugas.
Kiek turto pervertinimas gali kainuoti, A.Stoka nesiryžta prognozuoti. Esą tai paaiškės paskelbus viešųjų pirkimų konkursą. Tačiau, Savivaldybės atstovo teigimu, turto pervertinimas vandens kainai įtakos neturės.
Pats „Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa nėra toks kategoriškas. Bendrovės vadovas patvirtino negalintis atsakyti, ar pakilusi įmonės turto vertė nekirs vartotojams per kišenę.
„O jei iš viso vartotojai nemokėtų, ar bendrovė turėtų iš ko tiekti vandenį? Dabartiniai vandens tarifai tenkina tik minimalius bendrovės reikalavimus. Mes negalime patvirtinti, kad turto perskaičiavimas būtinai lems vandens kainas ar joms neturės įtakos. Tai paaiškės, kai bus atliktas darbas“, – pripažino R.Liepa.
Direktoriaus teigimu, turtą perskaičiuoti reikėjo jau seniai, tačiau bendrovė perkainojimą atidėliojo dėl vykdytų kitų projektų.
„Mūsų rankos tiek nesiekė. Nors auditoriai rašo ir rašo, kad įmonės turtas neatitinka tikrosios vertės, o mes nesilaikom įstatymų. Teisės aktai numato, kad turto kaina privalo būti reali. Kaip mums pasirinkti, kuriuos įstatymus vykdyti, o kurių – ne?“ – pareiškė R.Liepa.
Sužinojo po laiko
Prieš geriamojo vandens tarifų didinimą dar iki tapdama Panevėžio vicemere nesėkmingai kovojusi Gema Umbrasienė neabejoja, kad planuojamas „Aukštaitijos vandenų“ turto perkainojimas vartotojams nebus naudingas.
„Perskaičiuotas turtas didina įmonės kaštus, tokiu atveju galime netekti galimybės sumažinti dabartinės vandens kainos, o galbūt prireiks ją didinti“, – mano vicemerė.
Pagal G.Umbrasienės ir Tarybos nario Tomo Joso pateiktus skaičiavimus, geriamąjį vandenį būtų įmanoma atpiginti apkarpius bendrovės valdymo išlaidas, sumažinus elektros sąnaudas bei įmonės pelno sąskaita – pagal praėjusių metų liepą patvirtintus tarifus „Aukštaitijos vandenys“ iki 2012-ųjų pabaigos uždirbtų 4 mln. Lt, tai yra aštuonis kartus daugiau, nei reikia įmonės plėtrai.
Vicemerę stebina, kad „Aukštaitijos vandenų“ turtą perskaičiuoti suplanuota nesitariant su politikais.
„Įmonės akcininkų susirinkime paprašiau pateikti informaciją, susijusią su turto perkainojimu, bet tą padaryti buvo atsisakyta motyvuojant, kad negauta tokio prašymo raštu. Nors prieš tai Tarybos Finansų ir ekonomikos komitete dalyvavo „Aukštaitijos vandenų“ finansininkė, todėl ji žinojo, kad tokia informacija mus domina“, – teigė G.Umbrasienė.
Vicemerės nuomone, Savivaldybė paskubėjo pritarusi „Aukštaitijos vandenų“ turto perskaičiavimui. Politikę taip pat stebina, kodėl administracijos direktorė Savivaldybės atstovą įgaliojo balsuoti akcininkų susirinkime, nors nepasitarė ne tik su miesto Taryba, bet ir su koalicijos partneriais – apie „tvarkiečių“ užmačias nebuvo informuoti nei Finansų ir ekonomikos, nei Ūkio ir aplinkosaugos komitetai.
„Šis klausimas turi būti sprendžiamas, kai žinosime, kokias pasekmes įmonės kaštams turės perkainojimas, nes tai negali neturėti įtakos vandens kainos. Aš administracijos direktorės vietoje tarčiausi, kaip balsuoti, bet šiuo atveju Tarybos nariai jos sprendimą sužinojo jau po laiko“, – mano vicemerė.
„Aukštaitijos vandenų“ stebėtojų tarybos pirmininko postą iš korupcija įtariamo partijos bendražygio Kastyčio Vainausko perėmusi „tvarkietė“ vicemerė Rimantė Ratinskaitė sprendimo perskaičiuoti bendrovės turtą nekomentuoja motyvuodama, kad dar nespėjo į jį įsigilinti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...