Nuo šių metų minimaliai algai padidėjus iki 1 tūkst. litų, smulkiesiems verslininkams tenka ieškoti papildomų finansavimo šaltinių. Vieni jų brangina teikiamas paslaugas, kiti – trumpina darbuotojų darbo laiką. Ekonomistai teigia, kad tai normalu ir priduria, kad brangti turėtų ir maisto produktai, praneša LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“.
Skalbykloje dirbančioms moterims pirmadienis – darbingas, darbo netrūksta ir kitomis savaitės dienomis. Tačiau įmonės vadovė neslepia – padidėjus minimaliai algai, 10 darbuotojų turinčiai įmonei tenka ieškoti, kaip sumažinti sąnaudas, neatleidžiant nė vieno žmogaus.
„Pas mus dirba paprasti žmonės. Mūsų įmonės kaštų sistemoje darbo užmokestis sudaro 50 proc. kaštų. Tad skaičiuojame, kad mūsų paslauga brangsta 8–10 proc. Nesame populiarūs, neturime kur dėtis. Mes sutinkame, kad reikėtų kelti darbo užmokestį, bet būtų visai protinga tą daryti po 50 litų kas tris mėnesius. Tuomet ta šoko terapija nebūtų baisi“, – kalbėjo „Fėja skalbėjos“ direktorė Edita Mockevičienė.
Skalbykloje jau pabrango beveik visos paslaugos – nuo lito iki kelių.
„Klientai labai žmogiškai sureagavo. Pavyzdžiui, patalynės skalbimas ir lyginimas nuo 36 litų pabrango iki 39 litų, o vyriškų marškinių skalbimas ir lyginimas, kuris kainavo 7 litus, dabar kainuos 8 litus. Bet manau, kad klientas nesupyks“, – viliasi E. Mockevičienė.
Ekonomistų teigimu, paslaugų branginimas – normalu, to ir reikėjo tikėtis. Mat šįkart minimali alga padidinta per greitai, verslui neleidžiant pasiruošti.
„Įsivaizduokite, kad minimalios mėnesinės algos didinas ir su ja susijęs mokesčių didėjimas yra kaip karšta bulvė. Verslininkas ieško būdų, kam ją permesti, nes jis pats gal neturi tiek išteklių, tiek pelno, kurio sąskaita galėtų tas padidėjusias išlaidas padengti. Tad natūralu, kad pirmas spontaninis ir loginis sprendimas yra pakelti savo paslaugų kainas, bet ne visos įmonės tai galės padaryti“, – sakė ekonomistė Rūta Vainienė.
Pasak R. Vainienės, gali brangti ir įvairių maisto gamintojų produkcija, nes ten didžioji dalis darbuotojų gauna minimalų atlyginimą.
Verslininkų asociacijos teigia, kad paslaugų kainų didinimas – tik viena iš galimybių siekiant išlikti versle.
„Kai kurios įmonės mažina darbo valandų skaičių, kitos prašo, kad per trumpesnį laiką tą pati darbą atliktų, nes nėra pakankamų pajamų, arba kartais mažina etatų skaičių, bet tai jau blogiausias variantas. Yra ir dar vienas kelias – įmonės šiek tiek padidina savo paslaugų arba prekių kainas. Žinoma, tai tam etape garantuoja išlikimą“, – sakė Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas Artūras Mackevičius.
Ekonomistų teigimu, didesnė minimali alga neišvengiamai lems dalies verslo pasitraukimą iš rinkos, bet tai esą nebus masinis reiškinys. O politikų pažadus minimalią algą didinti iki pusantro tūkstančio litų ekspertai vadina nerealiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...