Padaugėjo norinčių įsigyti dujų balionėlių

Prasidėjus rudeniui, ginklų parduotuves užplūdo į kitus miestus studijuoti išvykstančių jaunuolių tėvai. Sunerimę dėl savo atžalų saugumo,  gimdytojai suskubo parūpinti jiems dujų balionėlių.

Nors Policijos departamentas praneša, kad Panevėžyje padaugėjo prašančiųjų išduoti leidimą įgyti šaunamąjį ginklą, amunicija prekiaujančių parduotuvių vadovai tikina, kad jiems krizė dar nesibaigia. Pasak jų, padaugėjo tik norinčių įsigyti dujų balionėlių.

„Ginklai – tikrai ne ta prekė, be kurios žmonės negali apsieiti. Tačiau rugsėjo pradžioje pajutome, kad daugiau žmonių pirko dujų balionėlių“, – atskleidė ginklų parduotuvės „Fauna“ direktorius Algirdas Augutis. Pasak jo, pirkėjai neslėpė ginklą perkantys savo atžaloms, kurie išvyksta studijuoti ar kuriems tenka dažnai vaikščioti vakarais.

„Bijantys namuose laikyti dujinį ar šratinį pistoletą ar nenorintys to daryti žmonės renkasi dujų balionėlius. Pastaruosius mieliau perka merginos ir moterys, taip pat apsaugos tarnybos darbuotojai, – sako ginklų ir medžioklės reikmenų parduotuvės „Vollit“ direktorius Rimantas Kurkauskas. Jo tvirtinimu, ir su dujiniu balionėliu galima pridaryti labai daug nemalonumų.

„Jis gali akis net išdeginti. Tai priklauso nuo atstumo, iš kuriuo purškiama. Jį panaudojus, tam žmogui ima griaužti akis, jas peršti.

Apipurkštasis tikrai būna nepajėgus ką nors daryti“, – kalbėjo direktorius.

Ištikimi klientai – medžiotojai

Pašnekovai teigė, kad ginklų, kuriems reikia gauti leidimą, pastaruoju metu perkama ne itin dažnai.

Parduotuvių vadovai mano, kad tai priklauso ne tik nuo ekonominės padėties, bet ir nuo griežtų taisyklų šiems ginklams įsigyti. Pasak jų, dažni klientai yra medžiotojai.

„Galbūt jie perka nebe tokius brangius ginklus, tačiau perka“, – neslepia A.Augutis. Jo tvirtinimu, nemažai amunicijos tenka parduoti komiso sąlygomis.

Dujiniai ginklai, kuriuos galima įsigyti be leidimo, parduotuvėse kainuoja įvairiai. Pigiausi – nuo 150 litų. Medžioklinius šautuvus galima įsigyti už penkis šimtus litų ir daugiau.

Parduotuvės darbuotojas sakė, kad kainos priklauso nuo pageidaujamo pistoleto, jo formos, kiek jame telpa šovinių.

Pašnekovai tvirtino, kad medžioklinius šautuvus labiau linkę pirkti jauni žmonės, neseniai įstoję į medžiotojų būrelius, dujiniai ginklai žavi tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmones. Moterys, pasak parduotuvių vadovų, pas juos retai užsuka.

Padaugėjo prašymų

Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo poskyrio laikinasis vadovas Arūnas Ramanauskas sakė, kad, palyginti su praėjusiais metais, šiemet padaugėjo gyventojų prašymų įgyti šaunamąjį ginklą.

„Panorusių gauti leidimus įsigyti ginklą praėjusiais metais buvo penkiasdešimt žmonių mažiau“, – pabrėžė specialistas. Šiuo metu tokie leidimai reikalingi tik tikriems šaunamiesiems ginklams. Jau 2011–2012 metais leidimų reikės ir dujiniams, ir šratiniams pistoletams.


Poskyrio viršininkas aiškino, kad tikruosius šaunamuosius ginklus gali įsigyti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, išklausę teorijos kursus ir atlikę praktiką. Norintieji gauti leidimus šaunamiesiems ginklams privalo patys susimokėti už kursus, jie kainuoja apie 400 litų.

A.Ramanausko teigimu, žmonės neretai ginklus įsigyja tam, kad jaustųsi psichologiškai saugūs, tačiau retas kuris iš jų tą daiktą išbando.

Įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichikos ligos, sergantiems kai kuriomis ligomis ar turintiems fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklais, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, atliekantiems bausmę, padariusiems pakartotinai per metus administracinį teisės pažeidimą – nusižengimą viešajai ar valdymo tvarkai bei kitais atvejais leidimas įsigyti ginklą neišduodamas.

Atsako už pasekmes

Asmuo bet kurį ginklą gali pavartoti tik tuo atveju, kai ginasi pats ar gina kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Nepaisydamas to, ar panaudojęs ginklą asmuo galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, taip pat siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti, jis gali pavartoti ginklą.

Už pasekmes, pavartojus šaunamąjį ginklą, atsakoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, be leidimų savigynos tikslais galima nešiotis tik tokius dujinius ginklus, iš kurių gali būti paleistos kenksmingos, dirginančios medžiagos ar jomis užtaisytas užtaisas, taip pat gynybinio pobūdžio elektrošoko įrenginius ir įtaisus.

Faktai

Policijos departamento duomenimis, nuo 2006 m. piliečių savigynai įsigyjamų ginklų skaičius kasmet augo, o 2008 m. pasiekė piką ir jų pirkimas ėmė smukti. Tačiau Vilniaus, Kauno ir Panevėžio apskrityse, pasak departamento, situacija nepakito.

2006 m. Lietuvos piliečiai turėjo 21571 ginklą savigynai. 2007 m. šis skaičius išaugo iki 23161, o 2008 m. – iki 25513.

Praėjusiais metais lietuviai turėjo 26350 savigynai skirtų ginklų, o šiemet jų buvo 27100.

Šiame straipsnyje: dujų balionėlis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių