Iš „Orlen Lietuva“ priteista beveik 6,8 mln. litų žalai atlyginti

Panevėžio apygardos teismas patenkino ieškovo Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio dalį bendrovei „Orlen Lietuva“ dėl beveik 10 milijonų litų žalos, padarytos gamtai, atlyginimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą,  nusprendė, kad „Orlen Lietuva“ turės sumokėti 6 791 421,438 Lt padarytai žalai atlyginti, informuoja Panevėžio apygardos teismas.

2009 m. kovo 25 d. trūkus prie magistralinio naftos produkto vamzdyno „Polockas–Venspilis“ nelegaliai prijungtai žarnai, Pakapynės k. (Rokiškio r.) į pelkę išsiliejo produktotiekiu į Latviją transportuojamas dyzelinas. Naftos produktais buvo užteršti Šaltosios, Vyžuonos upeliai ir jų slėniai, kurie įtraukti į saugomų teritorijų kadastrą, teritorija priskiriama prie paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir priskirta saugomų „Natura 2000“ teritorijoms. Ekologinės nelaimės metu padaryta žala vandens telkiniams, žemės paviršiui ir / ar gilesniems jos sluoksniams siekia 9 165 371,016 Lt, dėl vandenyje ištirpusių naftos produktų žala aplinkai – 535 640,41 Lt, žala laukinei gyvūnijai – daugiau kaip 1 tūkst. litų.

Teismas, spręsdamas bendrovės „Orlen Lietuva“ kaltės klausimą nurodė, kad atsakovei priklausantys magistraliniai vamzdynai yra priskirti prie potencialiai pavojingų įrenginių.

Atsižvelgdamas į bylos duomenis teismas konstatavo, kad bendrovė „Orlen Lietuva“ tinkamai nevykdė bendros rūpestingumo pareigos aplinkos apsaugos srityje, neužtikrino tinkamos ir pakankamos savo turto apsaugos, nebuvo taikytas pakankamas magistralinio produktotiekio fizinės saugos lygis. Kadangi atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neapsaugojo naftotiekio nuo nesankcionuotų prisijungimų, laiku nepastebėjo prisijungimo, todėl atliko neteisėtus veiksmus, kurie turėjo įtakos žalos atsiradimui ir jos dydžiui.

Nustatydamas priteistiną iš bendrovės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į atsakomybės prigimtį, aplinkybę, jog žala padaryta gamtai, saugomai teritorijai. Įvertinęs, jog nepaneigtas faktas, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, ėmėsi pažangių priemonių, siekdama išvengti galimų neteisėtų prisijungimų, ir tai, jog visos žalos priteisimas gali neskatinti atsakovės neatidėliotinai atlyginti žalą gamtai, teismas nusprendė sumažinti priteistinos žalos dydį 30 procentų. Tai, teismo nuomone, įvertinus žalos kilimo priežastis, atitiktų teisingumo ir protingumo principus.

Panevėžio apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.