Nuosmukį keičia stagnacija

Besikapanojanti iš krizės ES gavo netikėtą smūgį į paširdžius – ekonomika apimta stagnacijos. Tas pats liūnas pačiu netinkamiausiu metu grasina įtraukti ir Lietuvą.

Viltys neišsipildė

Finansų krizę išgyvenusiose šalyse optimizmą ima gožti nerimas – trapų ekonomikos augimą keičia stagnacija. ES statistikos biuras "Eurostat" paskelbė, kad euro zonos ūkis paskutinį praėjusių metų ketvirtį nė kiek neaugo, nors anksčiau skelbta, kad buvo pasiektas bent 0,1 proc. prieaugis. Patikslinti duomenys rodo, kad viso ES bloko ekonomika ūgtelėjo 0,1 proc. Lauktą ūkio atsigavimą ištirpdė daugiau nei tikėtasi savo išlaidas apkarpiusios įmonės.
"Eurostat" duomenys liudija, kad euro zonos investicijos praėjusių metų paskutinį ketvirtį smuko net 1,3 proc. Namų ūkių vartojimas taip pat išliko vangus.

Krizės palikimas – nedarbas

Ne geresnė padėtis ir JAV. Jungtinių Valstijų centrinio banko vadovas Benas Bernanke pareiškė, kad ekonomika rodo atsigavimo ženklus, tačiau iki tvaraus augimo dar toli. Anot jo, didžiausia krizę išgyvenusių JAV problema šiandien – didelis, net 9,7 proc., siekiantis nedarbas. "Ekonomika stabilizavosi ir vėl auga, tačiau neturėtume tuo pasitenkinti, kai 1 iš 10 darbingo amžiaus žmonių neturi darbo ir dėl to namų ūkių finansai vis dar nėra stabilūs", – kalbėjo B.Bernanke. Euro zonos įmonės, siekdamos pagerinti pelno rodiklius, taip pat toliau mažina produkcijos kainas ir darbo vietų skaičių.

Dėl šios priežasties nedarbo lygis euro zonoje siekia 10 proc. ir yra didžiausias nuo 1998 m. "Ekonomikos stagnacijos požymiai vienodi visur: nekuriamos naujos darbo vietos, smuko ekonominis aktyvumas, susitraukė gamyba. Visa tai turėjo neigiamos įtakos paslaugų sektoriui, vidaus vartojimui. Pasikeitė tiek verslo, tiek namų ūkių prioritetai. Verslas nebenori investuoti, kurti naujų darbo vietų, nes nemato perspektyvų realizuoti savo produkciją ir užkariauti naujų rinkų, kurios nerodo atsigavimo ženklų.

Namų ūkiai ėmė vartoti saikingai. Taip susidarė tarsi užburtas ratas, jei iš jo nepavyks išeiti, kils ne tik ekonominių, bet ir socialinių problemos", – kalbėjo Jekaterina Rojaka, banko "DnB Nord" ekspertė. Didžiausias pavojus, jei Lietuvą ištiktų ilgalaikis sąstingis esant dabartinei ūkio būklei, kai šalis tik ima kilti iš dugno.

Ginklas – didesnis konkurencingumas

Pašnekovės įsitikinimu, šiandien yra didelė tikimybė, kad Lietuvos ekonomika augs, tačiau ir grėsmės išlieka. Svarbiausias šio meto prioritetas mūsų šaliai – įmonių konkurencingumo didinimas. "Nežinau sektoriaus, kuris augtų stipriai ir stabiliai. Reikalingas ir įmonių, ir Vyriausybės proveržis.

Deja, verslumo nematome. Iš Lietuvos išvyksta jauni verslininkai. Visa tai sukuria prielaidas ilgalaikei šalies ūkio stagnacijai ateityje. Vyriausybė turėtų imtis tiesioginių užsienio investicijų skatinimo politikos, nes vidaus vartojimo skatinimas neduos norimų rezultatų", – mano ekspertė. Jos teigimu, net du trečdaliai visų vartojimo prekių – importuotos. Tai reiškia, kad skatindami vidaus vartojimą didinsime pinigų, iškeliaujančių iš Lietuvos, dalį.

"Žinoma, mums liks mokesčiai, bet didžioji pinigų dalis iš augančio vartojimo iškeliaus iš Lietuvos", – sakė J.Rojaka.

Rodikliai trapūs

Preliminarūs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – trijų didžiausių euro zonos šalių – ekonomika pirmą šių metų ketvirtį gali augti 0,9 proc., o šį ketvirtį laukiama net 1,9 proc. prieaugio. JAV ūkis pirmą ketvirtį tikriausiai ūgtelėjo 2,4 proc.

Tačiau Europos ekonomistai mano, kad statistikų fiksuojami teigiami ekonomikos rodikliai dar pernelyg trapūs, kad šalių vyriausybės galėtų atsipalaiduoti. "Nors matome teigiamus sustiprėjusios veiklos ženklus, atsigavimo trapumas, silpna darbo rinka ir sunkumai finansų rinkose priverčia įspėti neatšaukti ekonomikos paramos priemonių", – sakė EBPO vyriausiasis ekonomistas Pieras Carlo Padoanas.

Šiais metais laukiama, kad Senojo žemyno ūkį pirmyn truktelės eksportas. "Eurostat" duomenimis, ketvirtą 2009 m. ketvirtį, palyginti su trečiu, euro zonos eksportas didėjo 1,9 proc. Atsižvelgdami į ekonomikos padėtį Europos ir JAV centriniai bankai kol kas neskuba didinti palūkanų normų. Europoje jos lieka ties 1 proc., JAV – ties 0,25 proc. riba.

Augo tik dvi

Praėjusių metų pabaigoje iš 27 ES narių labiausiai augo Estijos (2,5 proc.), Slovakijos (2 proc.) ir Lenkijos (1,2 proc.) ekonomika, labiausiai smuko Latvijos (2,9 proc.), Airijos (2,3 proc.) ir Rumunijos (1,5 proc.).

Lietuvos BVP paskutinį 2009-ųjų ketvirtį augo 0,5 proc. 2009 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų periodu, euro zonos BVP susitraukė 2,2 proc., per visus 2009 m. ekonomika susitraukė 4,1 proc., kai 2008 m. buvo fiksuojamas 0,6 proc. augimas. Praėjusiais metais iš ES bloko narių ekonomika augo tik dviejose šalyse: Lenkijoje – 2,8 proc. ir Liuksemburge – 1,4 proc. Labiausiai BVP smuko Latvijoje – 17,1 proc. ir Lietuvoje – 13,2 proc.
Besikapanojanti iš krizės ES gavo netikėtą smūgį į paširdžius – ekonomika apimta stagnacijos. Tas pats liūnas pačiu netinkamiausiu metu grasina įtraukti ir Lietuvą.

Viltys neišsipildė

Finansų krizę išgyvenusiose šalyse optimizmą ima gožti nerimas – trapų ekonomikos augimą keičia stagnacija. ES statistikos biuras "Eurostat" paskelbė, kad euro zonos ūkis paskutinį praėjusių metų ketvirtį nė kiek neaugo, nors anksčiau skelbta, kad buvo pasiektas bent 0,1 proc. prieaugis. Patikslinti duomenys rodo, kad viso ES bloko ekonomika ūgtelėjo 0,1 proc. Lauktą ūkio atsigavimą ištirpdė daugiau nei tikėtasi savo išlaidas apkarpiusios įmonės.
"Eurostat" duomenys liudija, kad euro zonos investicijos praėjusių metų paskutinį ketvirtį smuko net 1,3 proc. Namų ūkių vartojimas taip pat išliko vangus.

Krizės palikimas – nedarbas

Ne geresnė padėtis ir JAV. Jungtinių Valstijų centrinio banko vadovas Benas Bernanke pareiškė, kad ekonomika rodo atsigavimo ženklus, tačiau iki tvaraus augimo dar toli. Anot jo, didžiausia krizę išgyvenusių JAV problema šiandien – didelis, net 9,7 proc., siekiantis nedarbas. "Ekonomika stabilizavosi ir vėl auga, tačiau neturėtume tuo pasitenkinti, kai 1 iš 10 darbingo amžiaus žmonių neturi darbo ir dėl to namų ūkių finansai vis dar nėra stabilūs", – kalbėjo B.Bernanke. Euro zonos įmonės, siekdamos pagerinti pelno rodiklius, taip pat toliau mažina produkcijos kainas ir darbo vietų skaičių.

Dėl šios priežasties nedarbo lygis euro zonoje siekia 10 proc. ir yra didžiausias nuo 1998 m. "Ekonomikos stagnacijos požymiai vienodi visur: nekuriamos naujos darbo vietos, smuko ekonominis aktyvumas, susitraukė gamyba. Visa tai turėjo neigiamos įtakos paslaugų sektoriui, vidaus vartojimui. Pasikeitė tiek verslo, tiek namų ūkių prioritetai. Verslas nebenori investuoti, kurti naujų darbo vietų, nes nemato perspektyvų realizuoti savo produkciją ir užkariauti naujų rinkų, kurios nerodo atsigavimo ženklų.

Namų ūkiai ėmė vartoti saikingai. Taip susidarė tarsi užburtas ratas, jei iš jo nepavyks išeiti, kils ne tik ekonominių, bet ir socialinių problemos", – kalbėjo Jekaterina Rojaka, banko "DnB Nord" ekspertė. Didžiausias pavojus, jei Lietuvą ištiktų ilgalaikis sąstingis esant dabartinei ūkio būklei, kai šalis tik ima kilti iš dugno.

Ginklas – didesnis konkurencingumas

Pašnekovės įsitikinimu, šiandien yra didelė tikimybė, kad Lietuvos ekonomika augs, tačiau ir grėsmės išlieka. Svarbiausias šio meto prioritetas mūsų šaliai – įmonių konkurencingumo didinimas. "Nežinau sektoriaus, kuris augtų stipriai ir stabiliai. Reikalingas ir įmonių, ir Vyriausybės proveržis.

Deja, verslumo nematome. Iš Lietuvos išvyksta jauni verslininkai. Visa tai sukuria prielaidas ilgalaikei šalies ūkio stagnacijai ateityje. Vyriausybė turėtų imtis tiesioginių užsienio investicijų skatinimo politikos, nes vidaus vartojimo skatinimas neduos norimų rezultatų", – mano ekspertė. Jos teigimu, net du trečdaliai visų vartojimo prekių – importuotos. Tai reiškia, kad skatindami vidaus vartojimą didinsime pinigų, iškeliaujančių iš Lietuvos, dalį.

"Žinoma, mums liks mokesčiai, bet didžioji pinigų dalis iš augančio vartojimo iškeliaus iš Lietuvos", – sakė J.Rojaka.

Rodikliai trapūs

Preliminarūs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – trijų didžiausių euro zonos šalių – ekonomika pirmą šių metų ketvirtį gali augti 0,9 proc., o šį ketvirtį laukiama net 1,9 proc. prieaugio. JAV ūkis pirmą ketvirtį tikriausiai ūgtelėjo 2,4 proc.

Tačiau Europos ekonomistai mano, kad statistikų fiksuojami teigiami ekonomikos rodikliai dar pernelyg trapūs, kad šalių vyriausybės galėtų atsipalaiduoti. "Nors matome teigiamus sustiprėjusios veiklos ženklus, atsigavimo trapumas, silpna darbo rinka ir sunkumai finansų rinkose priverčia įspėti neatšaukti ekonomikos paramos priemonių", – sakė EBPO vyriausiasis ekonomistas Pieras Carlo Padoanas.

Šiais metais laukiama, kad Senojo žemyno ūkį pirmyn truktelės eksportas. "Eurostat" duomenimis, ketvirtą 2009 m. ketvirtį, palyginti su trečiu, euro zonos eksportas didėjo 1,9 proc. Atsižvelgdami į ekonomikos padėtį Europos ir JAV centriniai bankai kol kas neskuba didinti palūkanų normų. Europoje jos lieka ties 1 proc., JAV – ties 0,25 proc. riba.

Augo tik dvi

Praėjusių metų pabaigoje iš 27 ES narių labiausiai augo Estijos (2,5 proc.), Slovakijos (2 proc.) ir Lenkijos (1,2 proc.) ekonomika, labiausiai smuko Latvijos (2,9 proc.), Airijos (2,3 proc.) ir Rumunijos (1,5 proc.).

Lietuvos BVP paskutinį 2009-ųjų ketvirtį augo 0,5 proc. 2009 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų periodu, euro zonos BVP susitraukė 2,2 proc., per visus 2009 m. ekonomika susitraukė 4,1 proc., kai 2008 m. buvo fiksuojamas 0,6 proc. augimas. Praėjusiais metais iš ES bloko narių ekonomika augo tik dviejose šalyse: Lenkijoje – 2,8 proc. ir Liuksemburge – 1,4 proc. Labiausiai BVP smuko Latvijoje – 17,1 proc. ir Lietuvoje – 13,2 proc.


Šiame straipsnyje: stagnacijakrizėnuosmukis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Premjeras: Nacionalinė žemės tarnyba nebus naikinama
    Premjeras: Nacionalinė žemės tarnyba nebus naikinama

    Vilniaus merui Remigijui Šimašiui išreiškus nuomonę, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) turėtų būti naikinama, premjeras Saulius Skvernelis tam prieštarauja. ...

    1
  • Baltijos jūroje bus hibridinis laivas
    Baltijos jūroje bus hibridinis laivas

    Po poros metų Baltijos jūroje pasirodys pirmasis keleivinis jūrų keltas, kuris bus varomas vėjo energija. ...

  • Ūkininkams Lietuva – mažų mokesčių rojus
    Ūkininkams Lietuva – mažų mokesčių rojus

    Verslininkai arba valstybės tarnybos darbuotojai kas mėnesį nuo algos valstybei atseikėja per 40 proc. mokesčių, dalį sumoka ir darbdavys. O ūkininkai iki šiol visų valdžių buvo lepinami lengvatomis. ...

  • 120 eurų išmoka už vaiką – įmanoma?
    120 eurų išmoka už vaiką – įmanoma?

    Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė registravo pataisas, pagal kurias vaikus auginantiems tėvams būtų mokama 120 eurų išmoka už vaiką, kartu atsisakant...

    5
  • Gyventojai renkasi etapinę renovaciją
    Gyventojai renkasi etapinę renovaciją

    Stringant valstybinei daugiabučių namų renovacijos programai, vis daugiau gyventojų atnaujinti pastatus apsisprendžia etapais – patys savo lėšomis. Įgyvendinami reikalingiausi darbai, kurie padeda sumažinti sąskaitas už šildymą. ...

    5
  • Metas prisiminti darbų saugą: šiemet darbe žuvo jau penki žmonės
    Metas prisiminti darbų saugą: šiemet darbe žuvo jau penki žmonės

    Padažnėjus nelaimingiems atsitikimams darbo vietose, Valstybinė darbo inspekcija primena, kad įmonės privalo susipažinti su darbų saugos reikalavimais ir jų laikytis. Šiemet jau gauti pranešimai apie penkias žūtis darbe – pernai t...

  • Pratęstas elektros jungties su Švedija remontas
    Pratęstas elektros jungties su Švedija remontas

    Savaitę dėl kabelio gedimo neveikiančios elektros jungties su Švedija "NordBalt" remontas pratęstas dar savaitei. ...

    1
  • Norintiems gauti būsto paskolą – brokerių kritikuojami streso testai
    Norintiems gauti būsto paskolą – brokerių kritikuojami streso testai

    Kreipiantis į banką paskolos būstui, vadybininkai pasiskaičiuos du scenarijus: su dabartinėmis ir su teorinėmis 5 proc. siekiančiomis palūkanomis - taip bankai bando išsiaiškinti, ar klientui pakaktų pinigų pragyvenimui, jei palūkanos ...

  • Koks internete perkančio europiečio portretas?
    Koks internete perkančio europiečio portretas?

    Apklausus pirkėjus internete iš 21 Europos valstybės paaiškėjo, kad itin sparčiai populiarėja apsipirkimas mobiliaisiais telefonais, vis daugiau žmonių perka ne savo šalies interneto parduotuvėse, o prekių pristatymo lankstumas be...

  • Stogo šiltinimas: kaip išvengti klaidų?
    Stogo šiltinimas: kaip išvengti klaidų?

    Vienas svarbiausių namo statybos etapų – tinkamas stogo apšiltinimas. Pasirinkus nekokybiškas medžiagas, prastą specialistą ar nusprendus savarankiškai apšiltinti stogą, ateityje galima sulaukti itin rimtų nemalonumų. ...

Daugiau straipsnių