NSGK neatsakys, ar „Snoro“ komisija pakenktų šalies saugumui

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė siūlymą sudaryti „Snoro“ komisiją, tačiau neteiks išvados, ar jos veikla gali paveikti šalies saugumą.

Atėjo kelių institucijų atstovai

Penktadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) susirinko į neeilinį posėdį, kuriame išklausė įvairių valstybės institucijų atstovų pranešimus apie banko „Snoras“ bankrotą bei jo tyrimo eigą, taip pat galimus šio bankroto sukeliamus iššūkius nacionaliniam saugumui.

Komitete į klausimus atsakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Gediminas Grina, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos ir Generalinės prokuratūros atstovai.

NSGK susirinko svarstyti prieš beveik dvi savaites gautus kelis paklausimus, ar opozicijos iniciatyva sudaryti laikinąją parlamentinė komisiją „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti gali turėti neigiamą poveikį šalies nacionaliniam saugumui. Ši opozicijos iniciatyva bus svarstoma pirmadienį rengiamoje neeilinėje Seimo sesijoje.

Dar šios savaitės pradžioje komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas sakė nemanąs, kad bus suspėta iki neeilinės sesijos surengti NSGK posėdį, kuriame būtų apsvarstyti gauti paklausimai. Tačiau penktadienį ryte toks aptarimas vis dėlto buvo surengtas.

Tiesa, po daugiau kaip valandą trukusio posėdžio NSGK pirmininkas pranešė, kad nebus pateiktas atsakymas į užduotus klausimus, ar inicijuojama „Snoro“ komisija gali turėti tiesioginės įtakos nacionaliniam saugumui. „Mes tik išklausėm įvairių institucijų atstovus apie jų turimą informaciją „Snoro“ bankroto klausimu“, - sakė A.Anušauskas.

Saugumas nenori nurodinėti parlamentarams

Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas žurnalistus patikino, jog uždarame komiteto posėdyje klausimų apie galimai apie Seimo narius, kurie galėjo būti susijęs su „Snoru“, nesulaukė. „Aš turiu savo asmeninę nuomonę apie iniciatyvą Seime suburti laikinąją komisiją dėl situacijos „Snore“, bet nemanau, kad aš ją viešai turėčiau komentuoti. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Mes, kaip atskaitinga Seimui institucija, paklusim bet kuriam sprendimui“, – teigė jis.

Jis tvirtino iš komiteto narių neišgirdęs klausimų apie su „Snoru“ galimai susijusius Seimo narių interesus.

„Komitetas mums tiesiogiai neformulavo tokio klausimo, bet mes komitetui pasakėme, kad Valstybės saugumo departamentui nelabai derėtų nurodinėti tautos išrinktiems atstovams, kaip derėtų elgtis“, - paklaustas, ar laikinosios komisijos dėl „Snoro“ bankroto kenktų Lietuvos nacionaliniam saugumui, žurnalistams atsakė G.Grina.

Išsiskyrė nuomonės dėl vertinimo

A.Anušauskas informavo, kad komitetas tik išklausė institucijų atstovus dėl situacijos „Snore“, bet nepriėmė jokio sprendimo, kaip atsakyti į Seimo pirmininkės Irenos Degutienės bei parlamentinės konservatorių frakcijos paklausimus, ar opozicijos pasiūlymas sudaryti tokią laikinąją komisiją gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui.

„Taip nutiko todėl, kad komitete išsiskyrė nuomonės dėl kreipimosi vertinimo. Tik galėčiau pasakyti, kad jau toliau pereiname kiekvienas prie savo politinių vertinimų. Manau, kad ir opozicija, ir pozicija tai komentuos skirtingai. Šiuo atveju niekas nekvestionuoja teisės inicijuoti tyrimo komisijas. Aš manau, kad reikia tirti ir kuo daugiau tirti. Tačiau nuo Seimo komiteto rekomendacijų niekada nepriklausė ir nepriklausys parlamento apsisprendimai, kurie priimami plenarinių posėdžių salėje. Šiuo atveju tos iniciatyvos dėl komisijos išlieka ir jos bus svarstomos pirmadienį“, - teigė NSGK vadovas.

„Mes už tai, kad būtų labai sąžiningai ir atvirai ištirta situacija „Snore“, nes nematau pavojaus, kad tie klausimai užduodami. Problema tame, kaip paskui bus interpretuojami atsakymai. O jie gali būti interpretuojama taip, kad bus bandoma perkelti atsakomybę dėl banko „Snoras“ griūties valstybei, visiems mokesčių mokėtojams", – pridūrė A.Anušauskas.

Jis neatmetė, kad diskusijų Seime metu iš tribūnos išsakys savo asmeninę politinę nuomonę dėl tokios komisijos būtinumo. Tačiau tai nebus NSGK priimta nuostata.

Gali brautis į pirmąsias eiles

A.Anušauskas nekvestionavo Seimo teisės formuoti laikinąją tyrimo komisiją „Snoro“ bankrotui tirti, tačiau atkreipė dėmesį, jog, jeigu tokia komisija būtų sudaryta, ji neturėtų kištis į teisėsaugos atliekamą darbą, taip pat neturėtų politikuoti.

Iš to, ką penktadienį išgirdo NSGK posėdyje, pirmininkas išskyrė informaciją apie tai, kad nacionalizavimo momentu „Snore“ 235 milijonieriai turėjo valstybės neapdraustų indėlių bendrai maždaug 1,4 milijardo litų. „Pusė jų yra ne Lietuvos rezidentai, įregistruoti visokiose salose ir taip toliau“, - atkreipė dėmesį A.Anušauskas.

Pasak jo, nemenka dalis šių milijonierių tikisi ir stengiasi pasiekti, kad atsistotų į „Snoro“ kreditorių eilę, kurioje yra valstybė bei kiti kreditoriai, turintys pirmumo teisę atgauti savo pinigus iš bankrutavusio banko, kai šio turtas bus realizuotas. Dabar visi tie milijonieriai stovi paskutinėje tokių kreditorių eilėje.

A.Anušauskas neatmetė, kad neteisėtai siekdami šių tikslų tokie kreditoriai gali pasinaudoti ir politikavimo sukeliama sumaištimi. „Todėl politikuoti jokiu būdu negalima, nors kelti kai kuriuos klausimus ir ieškoti į juos atsakymus tikrai nedraudžiama“, - kalbėjo NSGK vadovas.

Nesvarstyta, nes prieštarauja Statutui?

Seimo opozicijos lyderis, komiteto narys Valentinas Mazuronis sakė, kad Seimo pirmininkės prašymas įvertinti galimą politinių sprendimų poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir nacionaliniam saugumui prieštarauja Seimo statutui, todėl ir nebuvo svarstytas NSGK.

„Išklausėme situaciją apie informaciją “Snoro„ banke ir nė vienas pateikusių informaciją dalyvių neįvardijo nė vieno klausimo iš tų 13-os, kurie pateikti laikinojo tyrimo komisijos projekte, galinčių kelti kokią nors grėsmę valstybės stabilumui. Nesvarstytas Seimo pirmininkės I.Degutienės kreipimasis todėl, kad kreipimasis su siūlymu įvertinti Seimo narių teisėtą iniciatyvą, kuri remiasi Statuto nustatytom normomis, yra antidemokratiškas ir antiparlamentinis“, - sakė V.Mazuronis.

„Ir, mano nuomone, netgi antikonstitucinis“, - pridūrė opozicijos lyderis.

Seimo pirmininkė I.Degutienė nusprendė nekomentuoti NSGK sprendimo.

Įtarė, kad komisija padės V.Antonovui ir R.Baranauskui

Pirmadienį, sausio 30 dieną, opozicijos iniciatyva šaukiama neeilinė Seimo sesija, kurioje turėtų būti svarstomas pasiūlymas sudaryti „Snoro“ bankroto aplinkybes tirsiančią laikinąją parlamentinę komisiją.

Į NSGK su paklausimu, ar opozicijos pasiūlymas sudaryti komisiją „Snoro“ bankrotui ištirti nepakenks šalies nacionaliniam saugumui, praėjusią savaitę kreipėsi Seimo pirmininkė I.Degutienė. Ji taip pat kreipėsi ir į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą.

I.Degutienė be kita ko teiravosi komitetų apie opozicijos inicijuotos laikinosios komisijos „veiklos galimą poveikį Lietuvos bankinės sistemos stabilumui ir kartu Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

I.Degutienės rašte apeliuota į šiomis dienomis žiniasklaidoje paviešintą advokato Ryčio Valūno nuomonę, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų veiklos efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banko „Snoras“ išsiaiškinimo „veikla leistų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo gynėjams įgyti papildomų argumentų, kad procesas Lietuvoje politizuotas ir buvę akcininkai neva persekiojami dėl politinių motyvų“.

Buvę „Snoro“ savininkai R.Baranauskas ir V.Antonovas, kuriuos Lietuva kaltina banko turto iššvaistymu, pabėgo į Didžiąją Britaniją, tačiau pastarosios teismai dabar sprendžia, ar jie turi būti išduoti Lietuvai.

I.Degutienė atkreipė dėmesį į tokią advokato R.Valūno išsakytą frazę: „Dėl šių priežasčių R.Baranausko ir V.Antonovo gynyba turėtų visas galimybes prašyti Vestminsterio magistratų teismo nepriimti sprendimo iki Seimo sudaryta komisija nepateiks išvadų“.

Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija irgi kreipėsi į NSGK dėl opozicijos iniciatyvos sudaryti „Snoro“ tyrimo laikinąją komisiją.