Norintiems gauti paramą verslui kaime – pakeitimai ir naujovės

Pareiškėjai, norintys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, turėtų būti atidūs – nuo šių metų įsigaliojo naujos įgyvendinimo taisyklės, kuriose numatyta nemažai pakeitimų.

Naujosios KPP III krypties „Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ taisyklės jau patvirtintos žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu ir paskelbtos interneto svetainėse www.nma.lt ir www.paramakaimui.lt.

Nuo spalio 3 iki lapkričio 30 dienos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) priima paraiškas paramai gauti.

Labai mažoms įmonėms – naujovės

NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausioji specialistė Aistė Pelegrimaitė pasakojo, kad vienas iš bene didžiausių pakeitimų yra tai, kad kreiptis paramos pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles galės tiktai kaimo gyventojai – fiziniai asmenys, ne mažiau kaip vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo deklaravę savo gyvenamąją vietą kaimo vietovėje. Anksčiau pagal šią tvarką galėjo kreiptis ir labai mažos įmonės.

Pastarosios, siekiančios gauti paramą pagal šią priemonę, ir toliau gali jos siekti, tačiau tik pagal įprastas taisykles.

Be to, mažoms įmonėms įvestas dar vienas reikalavimas. Anksčiau buvo numatyta, kad paraiškos pateikimo dieną joje ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų turėtų būti kaimo gyventojai. Dabar šis terminas pratęstas: šios sąlygos reikės laikytis ne tik pateikiant paraišką, bet ir per visą projekto kontrolės laikotarpį – penkerius arba septynerius (rizikingais laikomų projektų atveju) metus nuo sutarties pasirašymo datos.

Nauji reikalavimai ir dėl finansavimo

Pasak A. Pelegrimaitės, viena iš naujovių – skolintos lėšos gali sudaryti ne daugiau kaip 90 procentų projekto vertės (su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)) . Mažiausiai 10 procentų (su PVM) turi būti nuosavos pareiškėjo lėšos.

Anksčiau pasitaikydavo atvejų, kad finansavimo šaltinio ieškoma jau pasirašius sutartį, o kartais paskolą atsisakydavo suteikti tiek bankai, tiek kiti galimi kreditoriai. Ši naujovė įvesta, kad iš anksto būtų užtikrintas projekto finansavimo šaltinis ir laiku panaudotos paramos lėšos.

Skolintos lėšos  turi būti pagrindžiamos su paramos paraiška pateikiant dokumentus, įrodančius paskolos suteikimo galimybę.

Iki paramos sutarties pasirašymo, jei projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, paramos gavėjas agentūrai turi pateikti pasirašytą paskolos sutartį ar susitarimą dėl paskolos suteikimo projekto daliai finansuoti arba raštu patvirtinti, kad projektą ar atitinkamą projekto dalį įgyvendins nuosavomis lėšomis.

Jei projekto dalis įgyvendinama skolintomis lėšomis, paramos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Paramos sutarties pasirašymo terminas negali būti pratęstas.

Paramos gavėjas, per 6 mėnesių laikotarpį nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos nepasirašęs paramos sutarties, praranda teisę gauti paramą projektui įgyvendinti.

Sumažintas projekto įgyvendinimo terminas

NMA specialistė atkreipia dėmesį  į dar vieną naujovę. Nuo šio rudens mokėjimo prašymo pagal supaprastintas įgyvendinimo taisykles nebegalima teikti kartu su paraiška paramai gauti. Anksčiau tokia galimybė buvo sudaryta, tačiau dabar mokėjimo prašymai bus teikiami po kiekvieno projekto  įgyvendinimo etapo.

Kita naujovė susijusi su projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Anksčiau projekto įgyvendinimo terminas siekė  36 mėnesius, o naujosiose taisyklėse numatytas tik 24 mėnesių nuo paramos sutarties pasirašymo dienos laikotarpis. Toks sprendimas priimtas siekiant, kad paramos gavėjai spėtų įgyvendinti projektus iki KPP programinio laikotarpio pabaigos.

Tradiciniams amatams – parama svaresnė

Maksimali paramos suma pagal įprastas priemonės įgyvendinimo taisykles vienam projektui siekia 690 560 litų, o pagal supaprastintas – 207 168 litus.

Ir vienu, ir kitu atveju  per einamuosius ir dvejus ankstesnius mokestinius metus ji negali viršyti 690 560 litų.

Šįmet pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ skirta 40 mln. litų. Iš viso 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu numatyta suma siekia 407,4 mln. litų.

Finansuojama yra iki 65 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus tuos projektus, kurie tiesiogiai susiję su tradicinių amatų kūrimu ir plėtra. Tokiu atveju finansavimo intensyvumas  gali siekti iki 75 procentų visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Remiamų veiklų spektras – platus

Pasak A. Pelegrimaitės, paraiškas dėl paramos pareiškėjai turi pateikti individualiai. Tiek juridinio (įprastos tvarkos atveju), tiek fizinio (kreipiantis pagal supaprastintą tvarką) asmens paraiškos, pateiktos kartu su partneriais, nepriimamos.

„Remiamų ekonominių veiklų spektras – itin platus: nuo kalvystės, kasybos, ledų, nealkoholinių gėrimų, įvairių dirbinių gamybos, drabužių siuvimo, statybos, mažmeninės prekybos iki žirgų nuomos, kirpyklų, laidojimo biurų ir t. t.“,  – vardija NMA specialistė.

Atsirado ir naujų veiklų, pavyzdžiui, mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse.

Visas pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ remiamų veiklų sąrašas pateiktas įgyvendinimo taisyklių 1 priede.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina
    Krovinių vežėjų „Brexit“ negąsdina

    Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) automobiliais vežamų krovinių srautui per Lamanšo sąsiaurį, skiriantį Britų salas nuo Europos žemyno, turės mažesnę įtaką negu Rusijai įvestos ES sankcijos, rašo ...

  • Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?
    Sirgimo matematika: ar sirgti apsimoka?

    Nuo trečios dienos susirgusiam dirbančiam žmogui pradeda mokėti „Sodra“, ligos pašalpa (nuo 2015 m.) siekia 80 proc. atlyginimo dydžio. ...

  • Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo
    Ministras atmeta kaltinimus dėl prekybos mediena monopolizavimo

    Aplinkos ministras atmeta kaltinimus, kad miškų urėdijas norima sujungti, siekiant monopolizuoti prekybą mediena. ...

    1
  • Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams
    Sušvelninti reikalavimai Lietuvos bitininkams

    Žemės ūkio ministerija iki šiol grasinusi, nuo šių metų, įveda suvaržymus vadinamiesiems „sofos“ ūkininkams, tačiau sušvelninami reikalavimai bitininkams. ...

  • Mokesčių sujungimas: kas praloštų?
    Mokesčių sujungimas: kas praloštų?

    Vyriausybei paskelbus apie galimą mokesčių pertvarką, kad visas įmokas „Sodrai“ mokėtų darbuotojas – dabar 31 proc. už jį sumoka darbdavys. ...

    1
  • Kas atsitinka su senais televizoriais?
    Kas atsitinka su senais televizoriais?

    Senų televizorių perdirbimas yra brangus procesas, tačiau tą daryti būtina. Sąvartynuose ar prie konteinerių paliekami televizoriai teršia aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį mūsų sveikatai. Koks yra senų televizorių, kurių kas...

    1
  • Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?
    Kokių darbuotojų poreikis pernai augo?

    Pernai bendras skelbimų skaičius apie reikiamus darbuotojus išaugo daugiau nei dešimtadaliu – apie 12 procentų, atskleidžia darbo portalo CVbankas.lt statistika. Darbdaviai aktyviau ieškojo darbuotojų, kūrė naujų darbo viet...

    2
  • Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus
    Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus

    Vilniaus politikai atsisakė idėjos įvesti aptarnavimo rinkliavą į Lietuvos sostinę atvykstantiems turistams. ...

  • Siūloma kol kas nenaikinti lengvatų žemdirbiams
    Siūloma kol kas nenaikinti lengvatų žemdirbiams

    Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas siūlo kol kas nekeisti mokesčių lengvatų žemdirbiams. "Valstietis" Andriejus Stančikas nori palaukti naujojo Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio, kuris prasidės 2020 metais, kai galbūt pasik...

    1
  • Iš žaliosios energijos gaminamos elektros generacija Lietuvoje auga šuoliais
    Iš žaliosios energijos gaminamos elektros generacija Lietuvoje auga šuoliais

    2016 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gaminama elektros energija patenkino net 18,9 proc. šalies energijos elektros poreikio. Tai – geriausias iki šiol užfiksuotas rodiklis. Pastebima, kad iš...

    4
Daugiau straipsnių