„Nordea“ prognozė: eurą įsivesime ne anksčiau kaip 2014 m.

Baltijos šalys, pernai išgyvenusios staigų nuosmukį, šiemet dar nepradės kilti iš ekonominės duobės, skelbia didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai naujausioje ekonomikos apžvalgoje.

Sumažėjusio vartojimo galia

Pasak jų, tam tikri stabilizacijos ženklai matyti šių šalių eksporto ir pramonės srityje, bet atsigavimą ir toliau sunkins sumažėjęs vidaus vartojimas ir investicijų trūkumas. 

„Baltijos šalių vidaus vartojimui ir toliau neleis atsigauti nedarbas. Per 2010-uosius visose trijose Baltijos šalyse nedarbo lygis dar padidės ir Estijoje pasieks 17 proc., Latvijoje - 19,5 proc., o Lietuvoje - 18,2 proc.“, - pranešime spaudai cituojama „Nordea“ analitikė Annika Lindblad. Be to, vidaus vartojimą stabdo vyriausybių taupymo politika ir mažėjantys atlyginimai, nors šis mažėjimas, pasak „Nordea“ ekspertų, būtinas, kad padidėtų šalių konkurencingumas.

Eksporto ateitis šviesiausia Estijai

Susidarius tokiai situacijai vidaus rinkoje, Baltijos šalims tenka kreipti žvilgsnį į eksportą ir šioje srityje laukti gerų ženklų iš šalių importuotojų. Apžvalga rodo, kad palankiausioje padėtyje šiuo klausimu yra Estija, kurios didžiausios importuotojos yra Suomija (18,4 proc. Estijos eksporto), kurios ekonomika jau auga ir kitąmet augs sparčiau nei euro zonos, ir Švedija (13,9 proc.), įgijusi pagreitį antroje praėjusių metų pusėje ir šiemet, prognozuojama, taip pat sparčiai augsianti.

Daugiausia Lietuvos prekių ir paslaugų perka Rusija (16,1 proc. eksporto), kuri augs tik 2,8 proc., ir Latvija (11,6 proc.), kurios ekonomika vis dar kris apie 3 procentus.

Lietuvos vartotojų pasitikėjimas stipriai veikia pardavimus

Estijoje, lyginant su Baltijos šalių kaimynėmis, taip pat gerokai aukštesnis vartotojų pasitikėjimo rodiklis, kurio augimą sąlygoja viltys anksti įsivesti eurą. „Nordea“ analitikai kelia klausimą, ar estai nepervertina būsimos valiutos privalumų. Tačiau kol kas aukštas estų vartotojų pasitikėjimo rodiklis iš esmės neatsispindi mažmeninės prekybos pardavimų rodikliuose.

Šiuo atžvilgiu išsiskiria Lietuva - čia vartotojų pasitikėjimo ir mažmeninės prekybos pardavimų kreivės koreliuoja. Lietuvoje vartotojų pasitikėjimas, nors ir yra istorinėse žemumose, netolygiai po truputį kyla nuo 2008-ųjų vidurio. Latvijoje, priešingai, po biudžeto apkarpymo vartotojų pasitikėjimas tebėra dugne, o lato devalvacijos baimė neleidžia šiam rodikliui atsiplėšti.

Kainos nedidės

Kainų augimas, sujudinęs Baltijos šalis per pastaruosius kelis metus, pernai staigiai krito žemyn ir tiek Latvijoje, tiek Estijoje infliaciją pakeitė defliacija, o Lietuvoje metinė infliacija nebesiekia 2 procentų.

Infliacija Lietuvoje ir toliau turės dėl ko augti - šiemet uždaryta Ignalinos atominė elektrinė ir kilo elektros kainos - tačiau vidaus ekonomikos nusilpimas ir toliau spaus kainas žemyn. Kainų nuosmukis taip pat turėtų teigiamai veikti eksportą, iš kurio Baltijos šalys labiausiai tikisi atsigavimo.

Estų viltys pagrįstos

„Nordea“ analitikai teigia, kad Estijos viltys jau kitąmet įsivesti eurą pagrįstos, tačiau rizika, kad to padaryti nepavyks, taip pat gana ženkli. Europos Sąjunga turėtų vertinti Estijos pasiruošimą euro įvedimui jau šį pavasarį, o sprendimą priimti vasarą.

Dabar Estijos biudžeto deficitas svyruoja apie 3 proc. BVP, ir neaišku, kaip vyriausybei pavyks užtikrinti, kad nei pavasarį, nei ilgesnėje perspektyvoje ši riba nebus peržengta. Jei estams pavyks įsivesti eurą, šis žingsnis prisidės prie konkurencingumo problemos sprendimo. Bet jau dabar aišku, kad optimistinė Estijos visuomenės nuostata, jog euras išspręs visas problemas, yra perdėta.

Lietuvai ir Latvijai „Nordea“ analitikai neįžvelgia galimybių prisijungti prie euro zonos anksčiau nei 2014 metais. Euro įvedimo galimybes sulaiko dideli šalių biudžeto deficitai ir sparčiai auganti valstybės skola.

Esminis klausimas Baltijos šalims

„Nordea“ analitikai visoms trims Baltijos šalims mato vieną aktualiausią klausimą: kokio stiprumo bus jų ekonomikų vadinamasis „atšokimas“?

Ir nors tiek šis klausimas, tiek tam tikri ekonomikos aspektai Baltijos šalyse yra panašūs, kiekviena šalis turi ir savo bruožų ir kiekvienai jų analitikai kelia skirtingus klausimus.

Lietuvai, „Nordea“ analitikų nuomone, svarbiausi klausimai 2010-aisiais yra šie: ar Lietuva galės ir toliau skolintis tarptautinėse rinkose ir koks kitų Baltijos šalių ekonomikų poveikis jos laukia?

Latvijoje aktualūs klausimai - TVF paskola, kalbos apie devalvaciją (analitikai prognozuoja, kad jos vėl atgis prasidėjus biudžeto svarstymui ir imant naujas paskolos iš TVF dalis) ir Seimo rinkimai spalio mėnesį.

Estijos ekonomikoje šiemet bus vienas pagrindinis klausimas: ar bus įvestas euras?

Rusija atgyja greitai

Didžiausia Lietuvos eksporto partnerė Rusija šiais metais jau pradės atsigauti, o jos 2,8 proc. metinį BVP augimą labiausiai sąlygos eksportas (tiesa, negalima nuvertinti ir kylančių naftos kainų įtakos). Pasak „Nordea“ analitikų, Rusijos augimas galėtų būti ir spartesnis, bet per pastaruosius kelis metus šalyje buvo smukusios investicijos į naftos gavybą, todėl dabar išnaudojamas mažesnis vidutinio laikotarpio eksporto augimo potencialas nei galėtų būti.

Jau kitąmet Rusijos ekonomikos augimas turėtų pasiekti 4,2 proc., o infliacija ūgtelėti nuo 7,7 proc., prognozuojamų šiems metams, iki 8 procentų. Nedarbo lygis šalyje, manoma, taip pat mažės - nuo 7,5 proc. pernai iki 7,2 proc. šiemet ir 6,8 proc. ateinančiais metais. Šiemet Rusija taip pat bandys pritraukti investicijų švelnindama naftos, dujų ir metalo pramonę reguliuojančius įstatymus, ribojančius užsienio investicijas į šias sritis.

Kas bus toliau?

Lenkijos pramonės gamyba paskutiniu metu ūgtelėjo, o darbo rinka pasirodė esanti tvirtesnė nei manyta, todėl gali būti, kad šalis atsigaus kiek greičiau, o vartotojai pradės anksčiau didinti išlaidas. Silpnoji Lenkijos vieta - valstybės finansai: 2010-aisiais valstybės skola gali pasiekti 7 proc. BVP, o euro įvedimas gali būti nukeltas į 2014 metus.

2009-ieji pasaulio ekonomikai buvo tarsi šuolis su guma: per pusę metų ekonomika išgyveno nuosmukį ir atsigavimą nuo beveik 8 proc. metinio smukimo pirmąjį metų ketvirtį iki beveik 4 proc. augimo trečią ir ketvirtą ketvirtį. Pasaulinė gamyba trečiąjį praėjusių metų ketvirtį augo beveik 12 proc. - sparčiau nei kada nors per pastaruosius 30 metų.

„Nordea“ ekonomistų teigimu, pastarojo pusmečio ekonomikos augimui didžiausią paspirtį davė augančios rinkos - Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir kitos. Jos paaugo tiek, kad jau dabar sudaro 44 proc. viso pasaulio ekonomikos ir greitai sudarys pusę jos. Besivystančioms rinkoms „Nordea“ šiemet prognozuoja 7,4 proc., o kitąmet - 7,5 proc. augimą, kai tuo tarpu išsivysčiusios rinkos aukštyn kops vos 1,9 proc. (šiemet) ir 1,7 proc. (kitąmet) BVP augimo greičiu.

Euro zonoje, kuri dabar sudaro 16 proc. pasaulio ekonomikos, jau antrą šių metų pusmetį galima tikėtis augimo sulėtėjimo, o jos vidaus paklausa atsigaus labai lėtai, iš esmės dėl bedarbystės ir griežtos fiskalinės politikos. BVP euro zonoje šiemet, manoma, augs 1,7 proc., o kitąmet - 1,5 proc., o nedarbo lygis šiemet dar kils iki 10,9 proc. ir kitąmet smuktels tik nežymiai iki 10,6 procentų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių