„Nordea“ analitikai: euras Estijoje žada naują erą Baltijos šalyse

„Nordea Markets“ vyresniojo analitiko Andrio Strazds nuomone, tai, kad Estija jau netrukus taps euro zonos nare, rodo, kad Baltijos šalims prasidėjo nauja era.

„Nordea Markets“ trijų ketvirčių makroekonominės apžvalgos „Economic Outlook“ duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono ekonomikos atsigavimo elementas. Tuo tarpu šalių vidaus ekonomikų plėtra gerokai skiriasi. Regiono lyderė - Lenkija, pagreitį įgauna ir Rusija, o Baltijos šalys vis dar buksuoja didindamos vidaus poreikį.

Lietuvos BVP vis dar atsilieka nuo iki krizinio lygio, jam pasiekti taip pat reikia vidinės paklausos atsigavimo. Nors šiais metais augimas galėjo būti ir didesnis, tikimasi, kad jis geriau atrodys 2011 metais. Tačiau eksporto paklausos sumažėjimas gali išlaikyti ekonomikos silpnumą ilgesniam laikui. Biudžeto apkarpymai taip pat reikalingi, geriausia – kartu su įgyvendinamomis struktūrinėmis reformomis. Nuosekliam augimui yra būtinas valdžios finansų stabilumas.

„Lietuvos ekonomika pradėjo atsigauti dėl stipraus eksporto augimo. Daugiausia rūpesčių kelia privataus sektoriaus vartojimas, kuris vis dar mažėja. Nors mažmeninės prekybos pardavimų rodikliai pamažu grįžta prie augimo, vidaus paklausa vis dar turi atrasti tinkamą atramą“, - padėtį Lietuvoje komentuota „Nordea Markets“ vyresnysis analitikas.

Anot jo, menką ekonomikos augimą tikimasi išvysti dar šiais metais, bet tinkamos plėtros nebus iki 2011-2012 metų. Palaipsniui stiprėjančiam atsigavimui reikalingas išorinės paklausos augimas, stiprinantis Lietuvos eksporto pozicijas.

„Eksportas yra pagrindinis augimo variklis, keliantis pramoninę produkciją ir darbo lygį ir eksporto apimtys jau labai arti 2008 metų. Ateities eksporto augimas vis dar priklauso nuo pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių atsigavimo: ES, ypač kaimyninių valstybių, ir Rusijos. Pasaulinio atsigavimo perspektyvos kitiems metams vis dar yra labai neaiškios. Nuosekliam augimui labai praverstų vidinės paklausos padidėjimas. Svarbu, kad vidinė pasiūla būtų stipri ir privataus sektoriaus vartojimas kompensuotų galimai sumažėsiantį eksporto augimą“, - teigia A. Strazds.

„Nordea“ analitikas tikisi, kad  kitais metais bus matomas didesnis privataus sektoriaus vartojimo atsigavimas. Matoma tendencija, kad nedarbo lygis lėtai, bet po truputį mažėja, o tai turėtų padėti atsigauti vartojimui. Nedarbo lygio prognozės vartotojų pasitikėjimo indekse taip pat padrąsinančiai sumažėjo, palyginus su aukščiausiuoju lygiu. Lėtėja ir atlyginimų mažinimas, kuris gerina vartojimo perspektyvas. Ekonominės situacijos pagerėjimas taip pat lėmė vartotojų pasitikėjimo lygio augimą. Namų ūkiai mano, kad apskritai tiek ekonominė, tiek finansinė situacija yra ne tokia bloga kaip praėjusiais metais. Vartotojų pasitikėjimo lygio indeksas reiškia augančias išlaidas, bet tam reikia ryškesnių darbo lygio ir pajamų pagerėjimo.

Po labai trumpos defliacijos Lietuvoje vėl auga kainos. Infliacija didėja dėl kylančių maisto produktų, elektros, alkoholio ir tabako kainų. Atlyginimų lygio mažėjimas netrukus taip pat apsivers į kitą pusę, taip dar labiau skatindamas infliaciją. Produktų kainas taip pat didina mokesčių struktūra, turinti padengti biudžeto deficitą. Kol nedarbo lygis lieka didelis ir vidaus ekonomika silpna, infliacija neturėtų smarkiai išaugti. Dėl to manoma, kad ateityje infliacija vis dar išliks maža.

Kalbant apie euro įvedimą Lietuvoje, anot A. Strazds, anksčiausia data, kuomet būtų galima jo tikėtis, yra 2014-2015 metai. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vėlesnė data atrodo labiau tikėtina. Reikia užtikrinti fiskalinę discipliną, kad 2012 metais deficitas būtų mažesnis nei 3% BVP. Tam reikia sudėtingų politinių sprendimų, bet tikėtina, kad tai bus pasiekta dėl geresnio kreditų reitingo ir mažesnių skolinimosi kaštų.

Kadangi pati sudėtingiausia krizės atkarpa jau praeityje, verta sutelkti dėmesį prie ilgalaikių struktūrinių pokyčių. Nors išlaidos buvo smarkiai sumažintos, bet norint subalansuoti biudžetą, reikėtų padidinti vyriausybės pajamas.

„Laukia dar ilgas kelias, kol biudžetas bus subalansuotas, ar bent jau deficitas mažesnis nei 3% BVP. Išlieka rizika, kad motyvacija imtis politiškai sunkių sprendimų gali slopti dėl palyginus mažais kaštais pasiekiamų užsienio finansų ir ekonomikos atsigavimo. Tai gali būti ypač ryšku 2011 metų pabaigoje, artėjant 2012 metų parlamento rinkimams“, - sako „Nordea Markets“ vyresnysis analitikas.

Jo teigimu, Lietuvos vyriausybė turi stabilizuoti savo finansus ir tai padės apsaugoti šalies kredito reitingą, siekti nuosaikaus augimo ir įgyvendinti savo siekį artimiausioje ateityje prisijungti prie euro zonos. Iki šiol vyriausybė apsiėjo be tarptautinių skolintojų pagalbos ir jai pavyko skolintis pinigų tarptautinėse finansų rinkose. Vyriausybė planuoja gauti apie 2,3 milijardo litų iš tarptautinių finansų rinkų kitais metais. Tačiau siekiant, kad tarptautinės finansų rinkos išliktų pasiekiamos, reikia išlaikyti ekonomikos patikimumo lygį.


Šiame straipsnyje: Baltijos šalyseuras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių