- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros dujotiekis „Nord Stream“ užsitikrino visą reikiamą projekto finansavimą.
Penktadientį vamzdyną tiesianti bendrovė ir jos akcininkų konsorciumas, sudarytas iš „OAO Gazprom“, „E.ON Ruhrgas AG“, „BASF S. E. /Wintershall Holding GmbH“, „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir „GDF SUEZ S. A.“ paskelbė pasirašę susitarimus su bankais dėl projekto finansavimo antrojo etapo.
Šiam etapui pritraukta 2,5 mlrd. eurų (8,63 mlrd. litų) investicijų.
„Užsitikrinę finansavimą įveikėme dar vieną svarbų projekto etapą. Šiai dienai jau beveik baigta pirmoji vamzdyno linija, o gegužę pradėsime tiesti antrąją, todėl investuotojai vertina „Nord Stream“ kaip rimtą ir ekonomine prasme patrauklų projektą“, – pranešime spaudai cituojamas „Nord Stream“ vykdomasis direktorius Matthias Warnig.
Jis dėkojo „Nord Stream“ projekto akcininkams ir kreditoriams už paramą, kuri būtina projekto, didinančio Europos energetinį saugumą, įgyvendinimui. „Darbai vyksta taip, kaip suplanuota, kad šių metų pabaigoje vamzdynu jau pradėtų tekėti dujos“, – sakė M. Warnig.
30 proc. dujotiekio antrojo etapo įgyvendinimui reikalingų lėšų skyrė projekto akcininkai pagal savo turimą akcijų kiekį ( „Gazprom“ valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų, „E.ON Ruhrgas AG“ ir „BASF/Wintershall GmbH“ – po 15,5 proc., „N.V. Nederlandse Gasunie“ ir „GDF SUEZ S. A.“ – 9 procentai.). 70 proc. investicijų buvo pritraukta iš nepriklausomų finansų rinkų.
Antrajame finansavimo etape dalyvauja 24 bankai, kurie pasiūlė net 60 proc. daugiau lėšų, nei projektui reikia. Tai reiškia, kad finansų rinkos suvokia „Nord Stream“ vamzdyno tarp Rusijos ir Europos reikšmę ir mato atliktą didžiulį darbą tiesiant pirmąją dujotiekio liniją. Ją ketinama užbaigti 2011 m. balandį, tuomet bus pradėti antrosios linijos tiesimo darbai.
„Nord Stream“ antrajam etapui 1,75 mlrd. eurų paramą užtikrins eksporto kreditų agentūros „Euler Hermes“ ir SACE bei lėšos, gautos pagal Vokietijos nesusaistytų paskolų garantinę programą UFK. Dėl antrojo finansavimo etapo „Nord Stream“ konsultavo bendrovės RBS, „Commerzbank“ ir „Société Générale“. „UniCredit“ konsultavo dėl Vokietijos nesusaistytų paskolų garantinės programos. Teisiniais klausimais patarė kompanija „White & Case“, o „Clifford Chance“ bendradarbiavo su kreditoriais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje populiarėja vandens turizmas
Lietuvoje populiarėjant vandens turizmui, šiemet šiltąjį sezoną telkiniuose daugės plaukimo maršrutų, BNS pranešė Turizmo departamentas. ...
-
Siūlymui į tarpusavio skolinimąsi įtraukti ir įmones – kritika
Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta. ...
-
VMI jau grąžino 30,5 mln. eurų permokų1
Likus kiek daugiau nei savaitei iki pajamų ir turto deklaravimo pabaigos, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau grąžino apie 30,5 mln. eurų permokų. ...
-
Didesnė kolekcinių monetų įvairovė plečia besidominčių jomis ratą
Lietuvos kolekcinių monetų rinka šių metų pradžioje išliko aktyvi, o didesnė leidžiamų monetų įvairovė plečia ir besidominčių jomis ratą, teigia Lietuvos bankas (LB). ...
-
Muitinės konfiskuotų daiktų aukcione galima įsigyti ir akinius, ir automobilį2
3 automobiliai, nemažai drabužių, sporto reikmenys ir net luitas gintaro. Šiuos ir kitus daiktus galima nusipirkti pirmadienį muitinės aukcione. Kasmet muitininkai konfiskuoja įvairiausių prekių, kurias žmonės bando nelegaliai įsivežti į Li...
-
R. Masiulis: klausimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo kelia nerimą
Tai, kad „Rail Baltica“ vėže galimas traukinių greitis Baltijos šalyse planuojamas 240 kilometrų per valandą, o Lenkijos pusė garantuoja tik iki 160 kilometrų per valandą greitį, gali kelti vis daugiau klausimų, per bendrą posėd...
-
Pusė apklaustųjų mokėtų brangiau už geriau laikomų vištų mėsą6
2018 m. kovą atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad net trys ketvirtadaliai (75,8 proc.) lietuvių mano, jog fermose mėsai auginamų vištų sąlygos turėtų būti pagerintos, o beveik pusė (47,2 proc.) šalies gyventojų pasiruo&scar...
-
Galimybė susigrąžinti dalį GPM už paslaugas vertinama skirtingai
Mokesčių reformą parengusios Vyriausybės siūlymas leisti gyventojams susigrąžinti dalį pajamų mokesčio (GPM) už legaliai įsigytas namų ūkio paslaugas vertinamas skirtingai. Finansų ministras Vilius Šapoka tikisi, kad ši naujovė bu...
-
Į teršiantį viešąjį transportą – skirtingas didžiųjų miestų žvilgsnis2
Trys didžiausi šalies miestai skirtingai sprendžia viešojo transporto problemas. Rengiantis įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą, kad miestuose neliktų taršių autobusų, vieni miestai atnaujina autobusų parką, kiti kelia am...
-
„Lietuvos geležinkeliai“ prašo teisėsaugos ištirti konkurso skaidrumą1
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teisėsaugos prašys įvertinti šiemet jos skelbtą pabėgių pirkimo konkursą, kur mažiausią kainą pasiūlė bendrovė „Skinest Baltija“. ...