Nesutarimai stabdo naftos paiešką jūroje

Lietuva turi beveik dvidešimties metų senumo duomenis, todėl gali tik spėlioti, kiek Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse yra naftos.

Eglė Kasperavičiūtė

Baltijos jūroje, netoli rusų platformos D-6, atrastas dar vienas naftos telkinys. Į jį galėtų pretenduoti ir Lietuva. Kol mūsų kaimynai kasmet iš Baltijos išgauna tūkstančius tonų „juodojo aukso", Lietuvoje naftos gavyba yra sustojusi.

Rusai ir toliau siurbs

Nepaisant Lietuvos žaliųjų prieštaravimų, Rusijos vandenyse šalia Kaliningrado srities jau keletą metų eksploatuojamas naftos telkinys D-6. Iš jo rusai kasmet išgauna apie 900 tūkstančių tonų naftos.

Pradėjus gavybą jūroje, suintensyvėjo ir naujų telkinių paieškos.

Rusijos koncernas „Lukoil", kuris išgauna naftą Baltijos jūroje, pranešė, kad šelfe aptiko nemažą telkinį. Į jį galėtų pretenduoti ir Lietuva. Šiuo metu atliekama seisminė analizė. Išankstiniai tyrimai parodė, kad tai yra didelis telkinys. Nafta galėtų būti pumpuojama keliose vietose. Tikslios telkinio ribos kol kas nenustatytos.

„Lukoil" antrinės įmonės „Lukoil-Kaliningradmorneft" vadovas Jurijus Kadžojanas agentūrai „Interfax" pranešė, kad pirmuosius gręžinius planuojama išgręžti 2010-2011 metais. Jis teigė, kad būtų galima panaudoti telkinio D-6 infrastruktūrą. J.Kadžojanas tikisi, kad naujasis telkinys leis padvigubinti metinę naftos gavybą Baltijos jūros šelfe. Lietuvos valdžia kol kas atsargiai vertina rusų pranešimą. Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Romas Švedas mano, kad pirmiausia reikėtų sužinoti, ar tikrai ši informacija teisinga ir vėliau svarstyti Lietuvos poziciją šiuo klausimu.

Tyrimai sustojo

Prieš keletą metų vykusios diskusijos dėl galimybės išgauti naftą Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir pasienio ruožuose nutilo.

Paskutinis naftos ir dujų išteklių prognozavimas buvo atliktas daugiau nei prieš dešimt metų. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, šalies teritoriniuose vandenyse galėtų būti apie 80 mln. tonų naftos. Iš jų apie 20-30 mln. tonų būtų galima išgauti.

1976 metais tarptautinis susivienijimas „Petrobaltik" pradėjo seisminės žvalgybos tyrimus.

1997 metais Norvegijos kompanija „Geoteam" Lietuvos teritorijoje detaliau ištyrė šešias vietas, kur, sprendžiant pagal uolienas, galėtų būti naftos santalkų. Aptikta ir daugiau galimų naftos telkinių.

Išsamūs tyrimai ir gręžiniai juose nebuvo padaryti.

Lietuvos geologijos tarnyboje buvo vykdomas projektas „Baltijos jūros (Lietuvos akvatorijos) seisminės medžiagos apdorojimas ir interpretacija". Naujų naftos paieškos darbų nuo to laiko nebuvo.

Iki šiol nė viena bendrovė nepateikė paraiškos Lietuvos geologijos tarnybai dėl leidimo tirti ir naudoti išteklius Baltijos jūroje.

Investicija atsipirktų

„Nors tyrimai yra labai brangūs, bet, pakilus naftos kainoms, manome, kad paieškos ir gavyba atsipirktų",- kalbėjo bendrovės „Geonafta" generalinis direktorius Andrius Bartkevičius. Jis teigė, kad konkurse dėl licenzijų gavimo bendrovė dalyvautų viena arba su rimtais partneriais.

„Geonaftos" specialistai yra surinkę ankstesnių tyrimų medžiagą. „Visa Lietuvos jūros teritorija dar nėra ištirta. Kiek žinome, naftos telkinių atrasta, bet jie nedideli. Viena iš didžiausių sankaupų glūdi prie Latvijos sienos",- kalbėjo „Geonaftos" vyriausioji geologė Birutė Krasnevič.

Lietuvos geologijos tarnybos Giluminių tyrimų skyriaus vedėja Jurga Lazauskienė nesupranta, kodėl mūsų šalies Vyriausybė neskatina tyrimų. „Galbūt galima išgauti naftos Baltijos jūroje. Išsamesnių tyrimų nebuvo atlikta, todėl procesas taip ir sustojo ties žodžiu „galbūt",- teigė J.Lazauskienė.

Vyriausybės darnios plėtros skyriaus vedėja Irena Pilypienė patvirtino, kad kol kas jokie projektai dėl naftos išgavimo Baltijos jūroje dar neparuošti. „Šiuo klausimu Vyriausybė vadovaujasi Lietuvos geologijos tarnybos specialistų išvadomis. Procesas sustojo, nes geologijos specialistai apsvarstė visus aspektus ir nedavė teigiamo atsakymo. Tarnyba mano, kad Lietuva dar nepasiruošusi uždegti žalios šviesos naftos išgavimui jūros šelfe",- tvirtino I.Pilypienė.

Pirmumas sausumai

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius aiškino, kad ne tik nuo Geologijos tarnybos viskas priklauso. „Lietuvos valdžia nepritarė, kad rusai statytų naftos platformą D-6, nes nežinojo, kaip bus užtikrintas ekologinis saugumas, kokie galimi pavojai. Nelogiška, kad Lietuva prieštaraudama jų naftos platformos atsiradimui, pati pradėtų naftos paiešką teritoriniuose vandenyse. Todėl naftos išgavimo jūroje klausimas buvo paliktas ateičiai",- politinius argumentus išdėstė J.Mockevičius.

Jis pateikė ir kitų priežasčių, kodėl procesas sustojo. „Uždara Baltijos jūra jautri ekologiniu požiūriu. Prie neigiamo visuomenės požiūrio į naftos išgavimą jūroje prisidėjo ir keli incidentai Būtingės terminale. Be to, Lietuva neturi patirties vandenyse išgauti naftą, nėra įstatymų, kurie reglamentuotų išteklių išgavimą jūroje",- kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos vadovas.

J.Mockevičius teigė, kad šiuo metu pirmumas suteikiamas išgauti naftai sausumoje. Jis mano, kad artimiausius porą metų ši tendencija turėtų išlikti.

„Naftos gavybos kompanijos daugiau domisi naujais plotais sausumoje, o ne jūroje. Mūsų teritoriniuose vandenyse nei viename numanomame telkinyje nėra atlikti gręžiniai. Taigi nežinome, ar juose vietoj naftos nėra vanduo. Tokiu atveju brangiai kainuojantys tyrimai kompanijai atneštų nuostolį. Mes turime beveik dvidešimties metų senumo duomenis, todėl tik galime spėlioti",- kalbėjo J.Mockevičius.

Pasak Geologijos instituto direktoriaus, tokio telkinio, kaip D-6, Lietuvoje tikriausiai nėra.

Bijo jūros teršimo

Ketinimus pumpuoti naftą iš jūros dugno stabdo ir ekologinės katastrofos baimė. 1988 metais Kaliningrado srities bandomajame naftos gręžinyje įvyko nelaimė. Lietuvos vandenyse buvo užterštas 20 kilometrų ilgio ruožas.

Mokslininkai konstatavo, kad audringu metu jūroje išgauti naftą yra sudėtinga ir pavojinga aplinkai. Pasitelkę Azerbaidžano patirtį, mokslininkai apskaičiavo ir galimas naftos išsiliejimo Baltijos jūroje pasekmes. Nelaimės atveju būtų užterštas net iki 2500 kvadratinių kilometrų plotas.

Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys teigė, jog dar negalima numatyti naftos išsiliejimo rizikos Lietuvos vandenyse. Anot jo, tik turint konkretų projektą galima įvertinti poveikį aplinkai.

„Pasinaudoję kitų šalių, kad ir Rusijos, patirtimi, galėtume sumažinti riziką. Rusijos telkinyje D-6 didelio kiekio teršalų išsiliejimo nebuvo, o tanklaivis „Globe Asimi" sukėlė ekologinę katastrofą Lietuvos pakrantėms. Todėl negalime teigti, kad Lietuvoje pastatyta naftos platforma kels didesnį pavojų nei intensyvi laivyba",- teigė Poveikio aplinkai skyriaus vedėjas. Anot jo, šiuolaikinės technologijos ir nuolatinis jų tikrinimas sumažino naftos išsiliejimo tikimybę. Naftos platformos stovi ir žymiai audringesnėje ir šaltesnėje Šiaurės jūroje.

Lietuvos jūrinių tyrimų centro duomenų ir jūros aplinkos politikos skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė mano, kad šalies pajūryje jau yra ekologinės katastrofos rizika. Pasienyje esantis rusų telkinys D-6, atsitikus nelaimei, užterštų ir Lietuvos vandenis. „Bet kokia žmogaus ūkinė veikla - jau didesnė tikimybė užteršti gamtą. Rusai naftą išgauna visai netoli Kuršių nerijos, todėl jau dabar yra rizika sulaukti ekologinės nelaimės",- kalbėjo A.Kubiliūtė.

Nesusitaria su latviais

Naftos išgavimo Baltijos jūroje klausimo sprendimas sustojęs ir dėl nenustatytos jūros sienos su Latvija. Derybos šiuo klausimu prasidėjo 1994 metais. Abiejų šalių sutartis dėl sienos buvo pasirašyta po penkerių metų, bet iki šiol latviai jos neratifikavo parlamente. 2007 m. pabaigoje Latvijos parlamentas sutarties projektą grąžino vyriausybei.

„Kol sutartis dėl jūros sienos neįsigaliojo, nėra teisinio pagrindo pradėti derybas dėl naudingųjų išteklių tyrimo, paieškos ir eksploatavimo. Tai nenaudinga nei Lietuvai, nei Latvijai. Abi šalys ateityje galėtų kartu nagrinėti jūroje esančios naftos išgavimo galimybes",- teigė Užsienio reikalų ministerijos Regioninio bendradarbiavimo departamento direktorius Marius Janukonis.

Prieš ratifikuojant šią sutartį, Latvija siūlo susitarti ir dėl dvišalio ekonominio bendradarbiavimo Baltijos jūros ekonominėje zonoje. Sutartis apibrėžtų išteklių, esančių Baltijos jūros gelmėse, žvalgymo ir eksploatavimo klausimus. Lietuva sutinka, kad būtų sudaryta tokia sutartis, tačiau pirmiausia turi būti patvirtinta šalių jūrinė siena.

M.Janukonis teigė, kad klausimas dėl sienos nėra įstrigęs mirties taške. Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, pasitaikius progai, vis primena Latvijos ministrui pirmininkui Ivarui Godmaniui nepatvirtintos jūrų sienos problemą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių