Nekilnojamojo turto vertė labiausiai nukrito Panevėžyje

Panevėžio nekilnojamojo turto rinkoje, kalbant šachmatų terminu, – pato situacija.

Regi šviesą

Nekilnojamojo turto vertė nuo ekonominės krizės pradžios krito 44 procentais – daugiausia iš didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau pardavėjai nuleisti kainų nenori, o pirkėjai linkę laukti, kol būstai dar labiau atpigs, rašo dienraštis „Sekundė“.

Rinką akylai stebinčios nekilnojamojo turto bendrovės situaciją Panevėžyje vertina dvejopai. Vienos įžvelgia pagyvėjimo ženklų, kitos jų bent artimiausiu metu nemato.

„Palyginti su praėjusių metų vasara ir rudeniu, butų kainos nukrito. Juntamas judesys, bankai pradėjo teikti paskolas. Dviejų kambarių butas Panevėžyje vidutiniškai dabar kainuoja nuo 70 tūkst. iki 90  tūkst. litų, jie iki šiol išlieka populiariausi. Už vieno kambario butą prašoma nuo 40 tūkst. iki 55 tūkst. litų“, – vardijo „Ober-Haus“ Panevėžio filialo direktorius Vilhelmantas Sereika.

Trijų arba keturių kambarių butų kainos panašios, gerai įrengtas  gali kainuoti apie 170 tūkstančių kitų. V.Sereika tikino, kad aukso laikai atėjo perkantiesiems – tiems, kurie turi laiko rinktis ir ieško pigesnio bei geresnio buto.

„Pirkėjai netapo išrankesni – jie turi didesnį pasirinkimą“, – komentavo V.Sereika.

Rinka sustingusi

Kiek kitokios nuomonės apie nekilnojamojo turto rinką mieste „Paninvestus“ direktorius Audrius Bardauskas.

„Niekas nepasikeitė nuo rudens, nieko ypatingo ir dabar nevyksta, nors domėjimasis yra. Pirkimas būtų didesnis, jei butai būtų parduodami už tokią kainą, kokią siūlo pirkėjas. Vyksta jų ir pardavėjų kova – vieni trokšta įsigyti pigiai, o kiti – parduoti brangiai. Pirkėjai dviejų kambarių butą pageidauja pirkti maždaug už 65 tūkst. litų, vieno kambario butą – už 40 tūkst.“, – „Sekundei“ pasakojo A.Bardauskas.

Nekilnojamojo turto ekspertas teigia, kad pardavėjai nelinkę už tokią sumą savo būstų parduoti. „Kai kurie butus įsigijo kur kas brangiau ir parduoti neapsimoka. Tokia padėtis rinkoje nuo praėjusių metų vasaros. Sunku pasakyti, kaip bus ateityje, tačiau tokių pardavėjų, kurie pardavinės pigiau, daug neatsiras. Jie nori butus parduoti bent už 20 tūkstančių litų brangiau, nei pasiryžę mokėti pirkėjai. Jei kaina ir sumažėtų, pirkėjai lauktų, kada jos dar labiau kris.

Rinka sustingusi, reikia tikėtis didesnio sukrėtimo, nes atsigavimo ženklų nematau“, – mintimis apie nekilnojamojo turto rinką dalijosi A.Bardauskas.

Kaip ir butų, namų pardavimo tendencijos rinkoje panašios. Nekilnojamojo turto pardavimo specialistai pastebi, kad į Panevėžį dairytis  namų vis dažniau atvyksta į užsienį emigravę lietuviai. Populiariausi namai – naujos statybos, su daline apdaila, kainuojantys iki 250 tūkstančių litų. Prieš ekonominę krizę tokie namai buvo įvertinti 150 tūkstančių litų daugiau.

Kainų įvairovė

Pasidairius po interneto skelbimus apie Panevėžyje parduodamus būstus, galima rasti įvairių kainų. Kai kurie miestiečiai butus pasiryžę parduoti pigiau, kiti teigia į juos nemažai investavę, todėl tikisi atitinkamos įdėtų lėšų grąžos.

„Žmonės domisi, skambina, tačiau vieniems vieni dalykai nepatinka, kitiems – kiti. Nori už nedidelę sumą nusipirkti gerai įrengtą butą. Pigiau parduodu, nes pinigų labai reikia studijoms, kitoms išlaidoms. Butą pardavinėju apie porą mėnesių. Per šventes žmonės mažai domėjosi, tada – kiti rūpesčiai“, – pasakojo Savitiškio gatvėje dviejų kambarių butą parduodanti panevėžietė Kristina.

Iš pradžių ji už būstą norėjo gauti 50 tūkstančių litų, bet vėliau kainą nuleido iki 45 tūkstančių litų. Daugiau kainos mažinti panevėžietė nežadėjo.

Ramygalos gatvėje, pačiame miesto centre, už trijų kambario butą panevėžietis Giedrius norėtų gauti 190 tūkst. litų. Vyras tikino, kad parduodamo buto kaina yra mažesnė už rinkos.

„Labai neseniai sumanėme parduoti, skelbimas sulaukė didelio populiarumo. Žmonės ne tik skambina, bet ir ateina apžiūrėti – buvo atvykę net iš Vilniaus. Niekas nesako, kad kaina didelė. Norim gauti 190 tūkst. litų, bet jo mažiausia vertė yra apie 230 tūkst. litų. Butas parduodamas, nes galvojama apie namo pirkimą“, – tikino Giedrius.
 
Panevėžietis tvirtino, kad butas gerai prižiūrėtas ir sutvarkytas: įrengtas židinys, yra autonominis  šildymas, uždengtas naujas stogas, todėl išlaikymas pigus.

Paskolų neduoda?

Nekilnojamojo turto agentūros „Paninvestus“ direktorius A.Bardauskas teigia, kad bankai, oficialiai skelbiantys, kad būstui įsigyti nesudaromos kliūtys, iš tiesų paskolų savo klientams nedalina.

„Bankai tik skiedžia nesąmones, skelbia, kad duoda paskolas, iš tikrųjų jų negausi, gal tik vienas „Nordea“ bankas paskolas dalina lengviau. Reikia be proto daug uždirbti norint tenkinti jų sąlygas. Labai seniai butą pardavėm su banko kreditu. Bankai pageidauja, kad imantieji paskolas būtų biudžetinių įstaigų darbuotojai ar kariškiai, sudarę ilgalaikes darbo sutartis. Jei dirbsi privačioje bendrovėje, gauni didelę algą, galbūt ir bus galimybė įsigyti butą“, – kalbėjo A.Bardauskas.

Su juo nesutinka „Swedbank“ Panevėžio filialo valdytoja Zita Kurutienė. Ji tikina, kad paskoloms gauti yra visos galimybės.

„Negaliu pasakyti, kad duodame tik biudžetinių įstaigų darbuotojams, duodame tiems, kurie turi legalias pajamas. Algą gaunančiųjų vokeliuose pajamos neužskaitomos. Gink Dieve, neskirstome į biudžetininkus ir privatų sektorių. Geriau verslo įmonė, kuri gauna pajamų, nei biudžetinė, kuriose šiais laikais nieko gero“, – teigė Z.Kurutienė
Pasak Z.Kurutienės, praėjusiais metais augęs panevėžiečių, kurie neišgali grąžinti paskolas už butus, būrys šiemet sumažėjo.


Šiame straipsnyje: NT

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių