Neįžvelgė perspektyvų kurti alternatyvias jėgaines



Daugiau nei metus analizavusi gautas paraiškas ES paramai gauti, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neįžvelgė perspektyvų nė vienoje iš 180 paraiškų kurti ar renovuoti alternatyvios elektros energijos jėgaines. Paraiškas teikę verslininkai tikina, kad toks valdžios požiūris – tiesiog pasityčiojimas ir dėl to Lietuva gali prarasti iki milijardo litų paramos kaimui.

Prieš metus Žemės ūkio ministerija vėjo, hidro ir kitą žaliąją energetiką nusprendė finansuoti iš Kaimo plėtros programos pinigų. Tokia parama turėjo padėti plėtoti kaime ne žemės ūkio verslą.

Ministerija sulaukė beveik 200 paraiškų, tač
iau galiausiai jas visas atmetė. Ministerija aiškina, kad projektai negyvybingi, nes neaišku, už kokią kainą alternatyviosiose elektrinėse pagaminta elektra būtų pardavinėjama, mat dabar planuojami kainodarą lemsiantys įstatymai.

„Mano nuomone, tai absurdiški paaiškinimai, kodėl jie atmetė paraiškas. Atmetė, nes negali prognozuoti 5 metų elektros energijos kainų. Per tuos aštuonis metus, kiek mes dirbame, elektros energijos kaina buvo 17 ct, 20 ct, šiuo metu 26 ct. Ir aš nemanau, kad ji gali mažėti“, – sakė Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas.

„Prognozės verslo plane turi būti grindžiamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, remiantis šios dienos situacija ir atsižvelgiant į tai, kas buvo vakar. Tiek Nacionalinė mokėjimų agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija mano verslo planą nori vertinti atsižvelgdamos į tai, kas bus planuojama rytoj“, – sakė taip pat paraišką teikęs Audrius Vaičiūnas.    

„Čia mes kalbam apie naujus verslus, kur nėra patirties. Niekas Lietuvoje iki šiol to nėra daręs ir mes neturim metodikos taip pat. Pati agentūra, jos vertintojai neturi pagal ką vertinti. Juolab kad dar nėra Seime ir energetikos įstatymo, jis dar tik pakeliui“, – teigė žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.

Verslininkai skundžiasi paraiškoms parengti išleidę dešimtis tūkstančių litų. Be to, stabdydama šią paramą valstybė esą prarado ne tik 200 mln. litų iš Europos Sąjungos paramos, bet ir dar apie 100 mln. litų verslo investicijų. Viceministras sako nematąs nieko nuostabaus, kad iš daugybės paraiškų nebuvo nė vienos vertos paramos. Be to, pasak jo, nereikėtų vertinti šio įvykio kaip žalos žemės ūkiui.

„Kaimo žmonių, kai pasižiūrėjom pagal valdas, berods, iš visų 180 pareiškėjų tiktai du ar trys buvo. Jūs puikiai suvokiate, kad ten kaimo žmonėmis tikrai nekvepia“, – sakė M. Kuklierius.

Kaimo plėtros programai 2007–2013 m. iš Europos Sąjungos numatyta skirti kone 900 mln. litų. Žemės ūkio ministerija deklaruoja kol kas panaudojusi vos kiek daugiau nei 1,5 proc.

Žemės ūkio viceministras sako jokių grėsmių dėl to neįžvelgiantis ir siūlo palaukti kito mėnesio, kai esą paaiškės visų programai paraiškas teikusiųjų projektų likimas.


Šiame straipsnyje: vėjo jėgainės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių