Neišsipildžiusios oranžinės verslininkų svajonės

Ką „EuroBasket 2011“ davė Lietuvai? Utopiškomis viltimis dvelkęs čempionatas atėjo ir praėjo. Dabar galima paskaičiuoti, kurios viltys buvo perdėtos, o kas – neapgalvota.

Netiki, kad atsipirko

Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ rugsėjo 14–19 d. atliko Lietuvos gyventojų apklausą internete apie Lietuvoje vykusį krepšinio čempionatą „Eurobasket 2011“. Apklausoje dalyvavo 1470 Lietuvos gyventojų, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

Kaip teigia tyrimą atlikusios bendrovės „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius, lietuviai teigiamai vertina Lietuvoje suorganizuotą krepšinio čempionatą. „Pusė respondentų mano, kad Lietuva, kaip Europos krepšinio čempionato organizatorė, pasirodė puikiai. Prieš čempionatą vykusiose apklausoje tuo tikėjo penktadaliu mažiau respondentų“, – teigė A.Norkevičius.

Apklausą atlikusios įmonės vadovas pastebėjo, kad tik maža dalis apklaustųjų tiki, kad čempionatas atsipirko.

„Kad šis čempionatas Lietuvai buvo naudingas finansiškai, mano tik penktadalis apklaustųjų. Liepos mėnesį vykusioje apklausoje lietuviai buvo optimistiškesni, net 40 proc. tuomet apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė, kad šis čempionatas turėtų būti Lietuvai finansiškai naudingas“, – sakė A.Norkevičius

Vis dėlto, pasak jo, lietuviai naudos turėjo: „Nors čempionato realybė ir neatitiko verslininkų lūkesčių, apklausa rodo, kad Lietuvos žmonės įgijo daugiau pasitikėjimo savo valstybe, kuri puikiai surengė aukščiausio lygio krepšinio šventę.“

Kur žadėti sirgaliai?

Prieš prasidedant krepšininkų kovoms naujose arenose organizatoriai drąsiai planavo, kad tribūnos turėtų būti pilnos, o iš viso Lietuvoje apsilankys apie 30 tūkst. krepšinio sirgalių iš visos Europos. Nors dar detaliai neapskaičiuota, jau dabar aišku, kad tikslūs skaičiai bus gerokai kuklesni.

Šiųmetis čempionatas buvo didžiausias iš visų iki šiol vykusių. Pirmą kartą turnyre dalyvavo ne 16, o 24 komandos. Todėl manyta, kad didelio sirgalių būrio tikrai galima tikėtis. Tačiau ne visas komandas į krepšinio čempionatus atlydi toks gausus – 1–2 tūkst. – sirgalių būrys, kaip Lietuvos rinktinę. Kad Lietuvoje lankėsi mažiau, nei buvo tikėtasi, užsienio sirgalių, nurodė manantys 72 proc. respondentų.

Pasak Valstybinio turizmo departamento vyriausiosios specialistės viešiesiems ryšiams Živilės Vaškytės, nėra tikslių duomenų, kiek svečių iš užsienio aplankė Lietuvą dėl Europos vyrų krepšinio čempionato. Čempionato organizatoriai tikslius duomenis žada pateikti kitą savaitę.

Tiesa, „EuroBasket 2011“ organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas tikino galėsiantis pagrįsti faktus, kad sirgalių buvo daugiau, nei teigia nusivylę verslininkai.

Nors, organizatorių teigimu, į rungtynes buvo parduota didžioji dalis bilietų, arenose akis badė tuščios tribūnos. Paaiškinti šį faktą buvo bandoma tuo, kad bilietai galiojo visoms dienos rungtynėms, o sirgalių domina ne visos. Čempionato organizatoriams per pirmą etapą nepavykus prikviesti norimo skaičiaus sirgalių, teko griebtis papildomų akcijų. Pavyzdžiui, Alytuje buvo pasiūlyta 500 kvietimų į vienas rungtynes vaikams ir pensininkams.

Kitas aspektas, dėl kurio buvo atbaidyta didelė dalis, – šį kartą vietos krepšinio sirgalių, – per didelės bilietų į rungtynes kainos. Tuo skundėsi 46 proc. apklaustųjų. Norintys išvysti, pavyzdžiui, Lietuvos rinktinės kovas Vilniuje, mokėjo po 250–300 litų už bilietą į trejas konkrečios dienos rungtynes.

Žiūrėjo namie

Remiantis apklausos rezultatais, daugiausia žmonių krepšinio rungtynes stebėjo namie, per televizorių. Taip geriausių Europos krepšininkų žaidimą sekė 79 proc. apklaustųjų. Tik 7 proc. čempionatą stebėjo baruose ar kavinėse. Įdomu, kad šiose vietose rungtynių teigė nestebėjęs nė vienas vyresnis nei 46 metų apklausoje dalyvavęs asmuo.

Didžiausia dalis užeigose žiūrėjusių rungtynes buvo moksleiviai ir studentai.

Didžiuosiuose šalies miestuose krepšinio sirgaliai galėjo rungtynes stebėti tam tikrose miesto vietose įrengtuose dideliuose ekranuose. Kaune ir Vilniuje tokios vietos buvo įrengtos Rotušės aikštėse. Klaipėdoje – Teatro aikštėje.

Trūko užsieniečių

Vilniuje viena vietų, kur sirgaliai buvo kviečiami žiūrėti rungtynių, buvo menų fabrikas „Loftas“. Šios įstaigos rinkodaros ir pardavimo vadovė Ilma Cikanaitė teigė, kad nebuvo sulaukta tiek rungtynių žiūrovų, kiek planuota.

„Tiek, kiek tikėjomės, tikrai nesulaukėme. Tikėjomės daugiau užsienio publikos, bet užsieniečių nebuvo tiek, kiek manėme, kad bus. Tačiau per Lietuvos rinktinės pasirodymus viskas vyko labai sėkmingai. Supratome, kad lietuviams rūpi tik Lietuvos rinktinės rungtynės, o kitos – tikrai ne“, – sakė ji.

Apie 500 žmonių skirtoje vietoje buvo planuota rungtynes rodyti kas vakarą. Tačiau prasidėjus čempionatui teko atsisakyti dalies numatytų transliacijų.

„Mes pačioje pradžioje buvome nutarę pasitikrinti, kaip einasi pirmą savaitę. Po jos nusprendėme, kad neberodysime kai kurių rungtynių. Nebent žmonės užsakydavo staliukus. Lietuvai pralaimėjus, žmonės atkreipė dėmesį ir į kitas rungtynes“, – pasakojo ji.

Per krepšinio transliacijas sirgaliams nebuvo taikomos jokios ypatingos akcijos gėrimams ar maistui. Vietoj to po rungtynių buvo siūlomos pramogos.

„Vėliau žiūrovai galėjo likti koncertuose. Kiekvieną dieną buvo parengta labai įvairiapusė programa. Manėme, kad užsieniečiams tai bus patrauklu, tačiau užsieniečių nebuvo tiek, kiek buvo žadėta, – sakė I.Cikanaitė. – Per pirmą savaitę įvertinome padėtį, nutarėme daugiau neinvestuoti į šį dalyką. Tačiau projektas buvo vykęs. Jeigu būtų kas nors panašaus kitais metais, labiau koncentruotumės į Lietuvos žiūrovus.“

Nors teko atsisakyti kai kurių transliacijų, tačiau nuostoliais, pasak I.Cikanaitės, ji negali skųstis. „Negaliu pasakyti, kad mes nukentėjome. Buvo labai stiprūs vakarai, kai pasirodė Lietuvos rinktinė. Be to, žmonės ateidavo į koncertus“, – sakė ji.

Kainų burbulas

Užsienio krepšinio mėgėjams dar tik pradėjus planuoti keliones į Lietuvą stebėti Europos krepšinio kovų, mūsų šalyje jau virė aistros dėl to, kur juos reikės apgyvendinti. Į keliamą ažiotažą reagavo viešbučiai – skubėjo plėstis ir kelti kainas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Liškauskienė teigė, kad viešbučiams per čempionatą teko koreguoti apgyvendinimo kainas.

„Viską diktuoja rinka. Kai buvo prognozuojama 30 tūkst. sirgalių, ir buvo aišku, kad vietų nebus, kaina pakilo. Kai jau buvo matyti, kad niekas neatvyksta ir subliūško tas burbulas, kainos automatiškai nukrito“, – sakė ji.

Pasak E.Šiškauskienės, viešbučių užpildymas buvo nevienodas: „Mažuose miestuose, be abejo, buvo pilna, nes ten nedaug viešbučių. Juose gyveno komandos, sirgaliai ir žurnalistai. Bet Šiauliuose net ir per piką buvo galima gauti kambarį su pusryčiais už 400 litų.“

Tuo metu, kai vyko pirmas čempionato etapas, Vilniuje ir Kaune viešbučių užimtumas nebuvo didelis. „Vietų užimtumas šiuose miestuose buvo apie 65 proc. Prieš pat rungtynes keli viešbučiai prisipildė iki 100 proc., bet trijų keturių žvaigždučių viešbučiuose buvo galima laisvai gauti vietų ir po 40, ir po 60 eurų (apie 140–210 litų)“, – vardijo E.Šiškauskienė.

Viešbučiai nebuvo užimti, kaip buvo planuota prieš čempionatą, nes kai kurios komandos pasirodė  prastai. „Tos komandos, kurių sirgaliai galėjo potencialiai atvažiuoti, – Ukrainos, Kroatijos, Latvijos, – iškrito. Liko suomiai, kurių atvažiuoja tik 200“, – pabrėžė ji.

„Daugiausia buvo gruzinų – apie 1600, rusų – apie 1300 ir apie 800 slovėnų“, – pridūrė E.Šiškauskienė. Jos žiniomis, Lietuvos užsienio reikalų ministerija išdavė apie 2000 papildomų vizų per čempionatą.

Dėl, kaip iš pradžių manyta, būsimo didelio užimtumo per „EuroBasket 2011“ dauguma viešbučių nerengė jokių konferencijų ir seminarų. „Viešbučiai neteko tos verslo dalies. Taip išėjo, kad nei sirgalių, nei užimtumo. Nors, atvirai pasakius, viešbučiai ir neplanavo didelio pelno, nes, kiek buvo masinių renginių anksčiau, visada būdavo išpūstas burbulas“, – sakė E.Šiškauskienė.

Padidėjusios įvairių paslaugų ir produktų kainos nuotaikos nepakėlė ne tik Lietuvoje besisvečiuojantiems krepšinio sirgaliams. Apklausoje kaip didžiausią nepatogumą per čempionatą dauguma nurodė eismo apribojimus (69 proc. apklaustųjų), tačiau net 45 proc. respondentų skundėsi pakilusiomis kainomis. Tai daugiausia nepatogumų sukėlė studentams. Tarp jaunesnių negu 25 metų žmonių pabrangimu buvo nepatenkinti 64 proc.

Išsvajotas pelnas

Prieš čempionatą buvo kilęs didelis ažiotažas dėl pirmo tokio Lietuvoje masinio renginio. Verslininkai buvo tikinami, kad bus garantuotai pasiektas didelis pelnas. Čempionato organizatoriai iki čempionato likus keliems mėnesiams verslininkams netgi rengė mokomąjį seminarą, kuriame pasakota, kaip įgyvendinus nesudėtingas idėjas krepšinio sirgalių rinkai galima pasiūlyti patrauklų naują produktą.

Nagrinėjant Lietuvos rinktinės pasiruošimą ir rezultatus pačiame čempionate, ne sykį buvo minima tai, kad krepšininkai per daug laiko praleido reklamų filmavimuose ir fotosesijose. Milžiniškas reklamų su Lietuvos krepšininkais kiekis nepraslydo pro akis ir užsienio žurnalistams. Prekybos tinklai, buitinės technikos, sporto prekių parduotuvės stengėsi pasinaudoti čempionatu ir gauti kiek įmanoma daugiau pelno.

Pagal Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus tiesioginę finansinę naudą gavę teigia 4 proc. apklaustųjų.

Išmoko organizuoti

Lietuvoje vykusio čempionato finalą per televiziją stebėjo vien 4,7 mln. ispanų ir 2 mln. prancūzų. Taigi, vien finale žaidžiančių rinktinių sirgalių savo šalyse skaičius siekė 6,7 mln. Be to, nors ir neatvyko tiek, kiek tikėtasi sirgalių, vis dėlto turistų srautas, pasiekęs Lietuvą, buvo didesnis negu įprastai.

Tuo, kad dėl čempionato padidėjo Lietuvos žinomumas pasaulyje, įsitikinę net keturi iš penkių apklaustųjų.

Net 29 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva gavo finansinės naudos. Daugiausia taip manančių buvo Vakarų Lietuvoje (37 proc.), kur apsilankė, ko gero, daugiausia užsienio sirgalių. Klaipėdos verslininkai galėjo džiaugtis tūkstančių gruzinų ir rusų aistruolių antplūdžiu.

Maždaug trys iš penkių dalyvavusių apklausoje mano, kad surengę „EuroBasket 2011“ lietuviai įgijo didelių tarptautinių renginių organizavimo patirties. Tyrimo duomenimis, organizacinis darbas labiausiai buvo pastebimas Vilniuje ir Kaune (64 proc.), o jį labiausiai vertino aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys (du iš trijų).

Nuolaidas kompensavo iš kasininkų atlygio?

Statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklas „Senukai“ per Europos vyrų krepšinio čempionatą vykdė akciją, kai dieną po Lietuvos rinktinės rungtynių daugeliui prekių buvo taikoma tokio dydžio nuolaida, kokiu skirtumu lietuviai laimėdavo prieš varžovus (procentais). Po pergalių dideliu skirtumu, norėdami įsigyti gerokai atpigusių prekių, žmonės rikiavosi į ilgas eiles. Kai kurios „Senukų“ parduotuvės dėl tokio pirkėjų antplūdžio tą dieną pailgino savo darbo laiką.

Tačiau dienraščiui viena iš šio prekybos tinklo darbuotojų pasakojo, kad tokia nuolaida esą gulė ant „Senukų“ darbuotojų pečių. Pardavėja-kasininke dirbanti jauna moteris pasakojo, kad jos ir jos kolegų algos sumažėjo šimtu ir daugiau litų. Nors darbuotojams vadovai nepaaiškino, už ką buvo nuskaičiuoti pinigai, tarp „Senukų“ darbuotojų neva sklinda kalbos, kad taip buvo kompensuoti prekybos tinklo dėl čempionato akcijos patirti nuostoliai.

Dienraščio žurnalistams nepavyko gauti „Senukų“ prekybos tinklo atstovų komentaro šiuo klausimu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

L

L portretas
Futbolo fanų būtų daugiau, nes vien škotai kiek palieka pinigų prieš ir po rungtynių.

jo

jo portretas
futbolo fanai labiau prasigere
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių