Neįgalieji pasmerkti dirbti už grašius

Dažnas darbdavys vis dar baiminasi ir kratosi kiek kitaip nei sveikieji mąstančių ir lėčiau dirbančių negalią turinčių žmonių. Nusivylę sistema, kurioje neįgalus žmogus dažnai tiesiog pasmerktas uždirbti grašius - mažesnę sumą nei gaunama invalidumo pensija, neįgalieji verčiau renkasi pastarąją nei darbą.

Neabejingi į užburtą ratą pakliuvusių neįgalių žmonių likimams specialistai vieningai kalba apie būtinybę pertvarkyti įstatyminę bazę, parengti įstatymus, kurie būtų naudingi neįgalų žmogų įdarbinusiam verslininkui, ir kol kas dar tik svajoja apie socialinių įmonių, kuriose būtų sukurtos darbo vietos specialiai neįgaliesiems, steigimą, rašo lrt.lt.

„Darbdavys bijo neįgalaus žmogaus", - sako Lietuvos invaldų draugijos pirmininkas Z.Jančauskis. Jo teigimu, galimybės gauti darbą negalią turinčiam žmogui lygios 20 iš 100 proc., o jei negalia psichinė - gauti darbą nėra jokių šansų.

„Nenoriu įvardinti įmonės pavadinimo, bet tai buvo medžio apdirbimo įmonė, kuri iš karto pasakė, kad žmogaus, nevaldančio vienos rankos, jiems nereikia. Vyras norėjo dirbti su autokeltuvu. Kadangi jis vairavo automobilį, manau, būtų susitvarkęs ir su šituo, bet buvo pasakyta, kad jis negalės dirbti papildomų darbų, pavyzdžiui, lentų nešioti", - prisiminė Z.Jančauskis.

Anot jo, negalią turinčiam žmogui įsidarbinti dažnai kliudo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados.

„Ne kartą esu tarpininkavęs įdarbinant neįgalų žmogų. Mums visą laiką trukdydavo išvada dėl darbo pobūdžio, kurioje būdavo nurodoma, kiek valandų per dieną tam žmogui rekomenduojama dirbti", - apie pagrindinį darbdavių argumentą nepriimti neįgaliojo, negalinčio dirbti pilnu etatu, kalbėjo Z.Jančauskis.  

Pasak Z.Jančauskio, praėjusiais metais, kada įsigaliojo Užimtumo rėmimo įstatymas ir darbo biržos turėjo pinigų, įdarbinti negalią turintį asmenį buvo paprasčiau, o šiemet situacija nedžiugina.

„Šiemet pinigų jau nebėra ir darbo biržos pritilo, nebesiūlo darbų", - teigė Z.Jančauskis.

Jis pripažino, kad dalis negalią turinčių asmenų net nemato prasmės ieškotis darbo, mat tikimybė, kad atlygis už jų gaunamą invalidumo pensiją bus didesnis, labai maža.

„Pagrindinis neįgaliųjų pragyvenimo šaltinis yra invalidumo pensija. Vidutinė pensija - kiek didesnė nei 800 Lt. Minimali alga - irgi 800 Lt. Jei žmogus turi sunkesnę negalią, gauna papildomas išmokas priežiūrai arba slaugai. Darbingo amžiaus žmonės nenori dirbti, nes jų uždarbis, labai tikėtina, gali sudaryti tiktai dalį pensijos arba būti du kartus arba net dar daugiau mažesnis už pensiją. Įsivaizduokime, įdarbinsime žmogų puse etato už 400 Lt. Kiekvieną rytą keltis, važiuoti į darbą, kai pensija 900 Lt", - dėstė Z.Jančauskis.

Lietuvos invalidų draugijos pirmininko nuomone, susirasti geriau apmokamą darbą neįgaliesiems trukdo ir nepakankama kvalifikacija.

„Veikia profesinės reabilitacijos centrai, tokių dabar Lietuvoje yra 5 ar 6. Jeigu klausite jų vadovų, jie sakys, kad centre mokymus baigę žmonės gauna pakankamą kvalifikaciją. Jei klausite manęs, kaip darbdavio, pasakysiu, kad nepakankamą. Aš manau, kad baigęs profesinės reabilitacijos mokymus žmogus turėtų būti profesionalus darbuotojas. Ta pati buhalterinė apskaita, darbas su kompiuteriu, siuvimas. Deja, iš praktikos galiu pasakyti, kad taip nėra", - atviravo Z.Jančauskis.

Pašnekovo nuomone, kaip būtų galima padėti neįgaliesiems, turėtų rūpintis tiek verslininkai, tiek valdininkai.

„Manau, turėtų būti steigiamos socialinės įmonės, kuriose neįgalūs žmonės galėtų dirbti, o savivaldybė kompensuotų jiems neišdirbtas valandas. Kitu atveju, neįgalieji turbūt niekada nepasieks to lygio, kad galėtų dalyvauti laisvoje darbo rinkoje. Yra grupė žmonių, kurie jauni, mokosi aukštosiose ir įgiję specialybę pradeda dirbti, bet jų nedaug. Didesnė dalis neįgaliųjų neturi tokio išsilavinimo", - apie realybę kalbėjo Z.Jančauskis.