Nedidelių ūkių savininkai renkasi supaprastintą ES paramos įgyvendinimo tvarką

Šalies žemdirbiai, siekdami ES paramos, mieliau renkasi supaprastintą tvarką. Ji ypač naudinga nedideliems šeimos ūkiams.

Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis ūkis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šių metų sausio 1 dieną šalyje buvo įregistruota tik 15 ūkių, kuriuose dirbama daugiau nei 500 ha žemės.

Tuo tarpu nuo 10 iki 50 ha turinčių ūkių – daugiau nei 20 tūkstančių.

Didieji ūkiai, kuriuose dirbama 200 ir daugiau ha žemės, dažniausia specializuojasi augalininkystėje, grūdines kultūras jie augina pramoniniam naudojimui.

Tuo tarpu nedideli šeimos ūkiai rinkai galėtų pateikti įvairesnių ir sveikesnių produktų.

Tačiau smulkiųjų ūkių galimybės užauginti kokybišką produkciją – ribotos. Jiems trūksta ne tik ryžto, bet ir finansinių išteklių.

Todėl tobulindama žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) didesnį dėmesį skyrė nedideliems šeimos ūkiams.

Supaprastino tvarką

„Visi ūkininkai turėjo lygias galimybes į ES paramą. Tačiau smulkiesiems galbūt buvo sunkiau parengti verslo planus, įveikti kitus biurokratinius reikalavimus“,– pastebėjo ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Todėl prieš dvejis metus ŽŪM patvirtino supaprastintą paramos skyrimo tvarką. Pasirinkus ją, pareiškėjams nebereikia rengti atskiro verslo plano – jis yra sudėtine paraiškos dalis, kurią ūkininkai gali užpildyti patys. Jiems tai buvo didelė lengvata – nereikėjo samdytis konsultantų, mokėti jiems pinigų bei laukti, kada projektas bus parengtas.

Be to paraiškos suprastinta tvarka buvo greičiau vertinamos, tad parama jos gavėjus pasiekė greičiau.

ES paramos supaprastinta tvarka ūkininkai galėjo prašyti investicijoms į žemės ūkio valdas, miškus, bei žemės ūkio produkcijos perdirbimui ir rinkodarai gerinti.

Suprastinta tvarka galima buvo siekti nedidelės – iki 150 tūkst. litų paramos, tačiau jos pakako nedideliems šeimos ūkiams, ir jie mielai ją rinkosi.

Ūkis sustiprėjo

Romualdas Noreikis Pašličių kaime (Akmenės sen., Akmenės r.) verčiasi pienininkyste. Jis laiko 50 galvijų, iš kurių 31 – melžiama karvė. Ūkyje dirba tik šeima – Romualdo žmona Kristina ir jo mama Irena melžia karves, Romualdas šeria gyvulius, ruošia jiems pašarus.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį ūkininkas gavo paramą ir supirko visą pašarui ruošti ir žemei dirbti reikiamą modernią techniką.

Antrą kartą paramos pagal tą pačia priemonę jis kreipėsi supaprastinta tvarka. „Tik užpildžiau paraišką – ir viskas“,– ūkininkas tvirtina, jog supaprastinta tvarka paramą jam gauti buvo lengviau.

Įsigijęs reikiamą techniką, ūkininkas galėjo pagaminti gyvuliams pakankamai pilnaverčių pašarų, todėl pagerėjo jo ūkio ekonominiai rodikliai. R.Noreikio šeimos ūkis kasmet pagamina ir parduoda 250 tonų pieno.

Remiami 6 tūkstančiai

Paramos suprastinta tvarka įmonės ir kooperatyvai galėjo kreiptis ir pagal kitą populiarią
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.
2009 metais paramos šiai veiklos sričiai supaprastinta tvarka kreipėsi 16 pareiškėjų.

Bendrai jų prašoma paramos suma siekė 1,9 mln. litų. Su 14 pareiškėjų buvo pasirašytos paramos sutartys. Jiems numatyta skirti daugiau nei 1,5 mln. litų paramą. Kitais – 2010-aisiais metais prašančiųjų paramos supaprastinta tvarka buvo dvigubai daugiau – 32. Bendrai jų prašoma paramos suma siekė daugiau nei 3,6 mln. litų. Paramos sutartys 3,4 mln. litų sumai pasirašytos su 30 pareiškėjų. Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį 2009 metais supaprastintą tvarką pasirinko net 3370, 2010 metais – 2690 pareiškėjų.

Dar 50 pareiškėjų per šiuos du metus paramos kreipėsi pagal priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Per du pastaruosius metus paramos supaprastinta tvarka kreipėsi daugiau nei 6 tūkst. pareiškėjų. Su jais pasirašyta paramos sutarčių daugiau nei pusės milijardo litų sumai. Daugiau nei pusė šios sumos žemdirbiams jau išmokėta.

Supaprastintą tvarką rinkosi ir šįmet

Žemdirbiai siekdami ES paramos supaprastintą tvarką rinkosi ir šįmet.

Prieš dvi savaites Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) baigė rinkti paraiškas pagal Programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.

Paramos supaprastinta tvarka pagal šiais priemones kreipėsi dar apie 2,5 tūkst. žemdirbių. Pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį sulaukta 2157 paraiškų, kuriose prašoma daugiau nei 220 tūkst. litų paramos. Taip pat gauti 6 žemės ūkio produkcijos perdirbimo ir pridėtinės veiklos didinimo veiklos srities projektai, kuriems įgyvendinti prašoma beveik 590 tūkst. litų paramos.