Nederlingų žemių mėsiniai jautukai nepeikia

Imtis mėsinių galvijų auginimo skatina palankesnės sąlygos gauti paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Mėsinių galvijų augintojus drąsina ir Mėsinės galvijininkystės plėtros programa, su Europos Komisija (EK) suderinta nacionalinių tiesioginių išmokų schema.

Dabar per metus užauginama apie 90–100 tūkst. galvijų. Ekspertų vertinimu, skaičių realu padidinti iki 200–300 tūkst.

Trimėsėdžio ūkininkas

Mėsinių galvijų augintojas bei veisėjas Antanas Šakys gyvena Trimėsėdžio kaime (Telšių r.). Kaimas tokį vardą įgijo ne nuo ūkininko veiklos, o vietos upelio pavadinimo. Tačiau kad šiose apylinkėse žmonės nuo seno mokėjo gyvulius penėti, akivaizdu.

Prabėgo tik septyneri metai, kai atkaklus žemaitis kibo į mėsinių galvijų auginimą, o jau vos keliems metams prabėgus skynė prizus už ypač vertingus veislinius gyvulius.

Pirmuosius gyvulius, kryžmintus su limuzinų veislės galvijais, Antanas parsigabeno iš Prancūzijos. Mat tuo metu Lietuvoje mėsinių galvijų veislinė medžiaga dar buvo deficitinė. Pirko ne vieną, o iškart dvylika. Ir šiandien A.Šakiui baisu prisiminti: už kiekvieną gyvulį paklojo po 8,5 tūkst. litų. Laimei, veislinių gyvulių įsigijimą skatino valstybė, pusę kainos kompensavo.

Šiandien Žemaitijos ūkininko bandoje yra per 130 mėsinių galvijų, daugiausia limuzinų.
Antanas neabejoja, kad pasirinko teisingai.

Tose vietose žemės našumas vertinamas vos 17 balų, plotai ganėtinai margi: čia molio, ten smėlio lopinėlis. Vienur mirksta, kitur džiūsta. Tačiau stačia galva į mėsinę galvijininkystę ūkininkas nepuolė, verslo ėmėsi su žmona Vilma viską gerai apsvarstę, apskaičiavę.

Žemaičiai ne karštakošiai. Tokiems žmonėms su gyvuliais sekasi. Limuzinų veislės galvijas – tikras raumenų kalnas – ir tas laukia geresnio žodžio, meilesnio apsiėjimo.
Šeimininką, penkių vaikų tėvą, gyvuliai atpažįsta iš tolo. Ūkininkas dėl pavyzdingos gyvūnų gerovės buvo paskatintas net Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.

Be paramos kaip be rankų

Šakiai valdo 135 ha ūkį. Jį tvarko pagal ekologinės gamybos reikalavimus.

Ūkininko žmona Vilma juokiasi, kad ūkio kryptį lėmė jos teorinė studija – baigiant universitetą 2005-aisiais parašytas bakalauro darbas „Ekologinio ūkininkavimo galimybės A.Šakio ūkyje“. Išnagrinėjus teoriją nieko kito tarsi neliko, kaip ekologinį ūkininkavimą išmėginti praktiškai.

Kuriant šiuolaikišką ūkį Šakiams gerai pasitarnavo ES parama. Dėl jos Trimėsėdžio ūkininkas kreipėsi ne kartą.

Nutaręs užsiimti mėsine galvijininkyste, Antanas ryžosi pradėti nuo mėšlo tvarkymo. Įrengti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančią mėšlidę bei mėšlo šalinimo sistemą padėjo europinė parama Nitratų direktyvai įgyvendinti.

Tuomet Šakiai susitelkė ties mašinų parko atnaujinimo problema, tad kreipėsi paramos pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. Planus šiek tiek pagadino ekonominė krizė: iki lubų šoktelėjo bankų palūkanos. Projektą „Mėsinių galvijų ūkio modernizavimas“ teko koreguoti, prašyti leidimo jį įgyvendinti per kelis etapus.

Pirmiausia Šakiai įsigijo ritininį pašarų vyniotuvą, mėšlo kratytuvą, sėjamąją ir šienapjovę, vėliau – traktorių, o žemės ūkio mašinų modernizavimo projektą apvainikavo ritininis presas ir teleskopinis krautuvas.

Išmokos – papildoma paskata

A.Šakys pripažįsta, kad Lietuvoje palyginti naują gyvulininkystės šaką svarbu skatinti ir remti kaip kiekvieną daug vilčių teikiantį daigą. Netrukus ūkininkai patys pamatys privalumus: mėsiniams galvijams nereikia ypatingos priežiūros, didelių investicijų; juos ypač apsimoka auginti ūkininkauti mažiau palankiose vietovėse.
Žemės ūkio ministerijos iniciatyva pagal Mėsinės galvijininkystės plėtros programą bei patvirtintas išmokų mokėjimo taisykles mėsinių galvijų augintojams bus mokamos tiesioginės išmokos.

Nuo šių, kitų metų bei 2013-ųjų gruodžio 1-osios pradedamos mokėti išmokos bus skiriamos tiems, kurie atitiks tam tikrus reikalavimus: bus įrašyti žemės ūkio ir kaimo verslo registre, deklaruos žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus, registruos suženklintus ne jaunesnius nei 12 mėn. mėsinius galvijus.

Šiais metais išmokoms numatyta skirti iš viso 29,5 mln. Lt (2,5 proc. tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto), o dvejus paskesnius metus – kasmet po 41,3 mln. Lt ( po 3,5 proc. tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto).

Tiesioginės išmokos už mėsinius gyvulius bus diferencijuojamos atsižvelgiant į gyvulių skaičių: mažų bandų laikytojams išmokos už gyvulį, ūkyje išlaikytą ne mažiau kaip metus, bus didesnės nei didesnių bandų savininkams. Šiemet už mėsinės veislės galviją numatytos orientacinės išmokos siekia nuo 217 Lt iki 278 Lt.

Žemaitijos ūkininką džiugina, kad papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už galvijus gavėjams nebus užkirstas kelias kreiptis dėl išmokų pagal kitas paramos schemas.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių