Nedarbo lygis JAV muša rekordus

It užkrečiamas virusas, plintantis iš vienos šalies į kitą, pasaulį drebina nesibaigianti krizė. Audros JAV akcijų jūroje, ekonomikos banginių griūtis, bankrotas, turto bei darbo praradimas, pyktis ir ašaros. Tokiomis emocijomis gyvena daugelis amerikiečių.

Neseniai kamavęsi dėl milžiniškų kreditų bei nekilnojamo turto, kurį dėl paskolų privalėjo grąžinti bankams, Amerikos piliečiai šiuo metu susiduria su dar viena problema - nedarbu.  

Ryškus gamybos sumažėjimas po kreditų krizės tampa antrąją milžiniška ir gąsdinančia JAV problema. Per paskutines dvi savaites kompanijos viena po kitos pranešdavo apie savo ketinimus atleisti darbuotojus. Sumažinti darbuotojų skaičių ketina ir tokie galiūnai, kaip „Merck", „Yahoo", „General Electric", „Xerox", „Goldman Sachs", „Whirpool", „Bank of America", „Coca-Cola" ir beveik visos oro linijos.

Vien tik per rugsėjo mėnesį 2 tūkst. 269 darbdaviai iš darbo atleido po maždaug 50 darbuotojų. Finansinių paslaugų industrija darbo vietų skaičių mažino jau nuo praėjusios vasaros, tik prasidėjus kreditų krizei.

Prognozuojama, kad apie 300 tūkst. darbo vietų bus prarasta bankų, finansinių fondų, apsaugos fondų ir kitų finansinių paslaugų kompanijose. Ekonomistai prognozuoja, jog darbo vietas spalio mėnesį praradusių žmonių skaičius viršys 200 tūkstančių.

„Dabartinis 6,1 proc. nedarbo lygis ketina kilti ir, tikriausiai, žymiai", - praneša „The New York Times". Tuo tarpu analitikai spėja, jog šis rodiklis pasieks 8 ar 8,5 proc., ir tai būtų pats aukščiausias nedarbo lygis nuo 1980-ųjų, giliosios recesijos laikų.

Po Didžiosios Depresijos pats aukščiausias nedarbo lygis - 10,8 proc. - buvo pasiektas 1982-ųjų lapkričio ir gruodžio mėnesiais, kada ekonomiką drebino recesija. Nedarbo lygis pasiekė 9 proc. 1970-ųjų vidurį recesijos metu, bei 7,8 proc. - 1990-1991-ųjų nuosmukį.

Šiuo metu kompanijos vis daugiau darbuotojų atleidžia iš darbo, o vartotojai savo ruožtu stengiasi kuo labiau sumažinti išlaidas.

Gamybos sumažėjimas ar net sustabdymas šiuo metu ryškiausias Volstryte, automobilių pramonėje, statybos kompanijose, oro linijose bei mažmeninėje prekyboje.

Tuo tarpu paprastas amerikiečių šeimas, prarandančias darbo vietas, ištinka kone tragedija. Visiškai neseniai daugelis šeimų savo namus privalėjo atiduoti bankams, kadangi negalėjo išmokėti milžinišku kreditų.

Tačiau paskutinėmis savaitėmis situacija ypač komplikavosi, kompanijoms atleidžiant vis daugiau darbuotojų. Darbo praradimas tampa šeimos tragedija, jeigu darbo vietas praranda abu šeimos nariai, iki tol išlaikę visą šeimyną. Šiuo metu amerikiečiams klausimas iškyla ne tik dėl gyvenamojo būsto, bet ir vaikų išsilavinimo.