Naujų dalyvių privačiuose pensijų fonduose šiemet nesumažėjo

Lietuvoje, net ir esant nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintoms įmokoms naujų dalyvių privačiuose pensijų fonduose nesumažėjo.

Išaugęs nedarbas lėmė, kad Latvijoje ir Estijoje antros pakopos pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų – tačiau kaupiami pinigai „dirba“ net ir nemokant naujų įmokų.

Šiemet iki gruodžio 21 dienos Lietuvoje įregistruoti 42.124 nauji pensijų kaupimo dalyviai – palyginti, pernai naujai pasirašytų sutarčių skaičius sudarė iš viso 43.000, rodo „Sodros“ duomenys.

Iš viso Lietuvos pensijų fonduose (PF) lėšas kaupia jau 1,0358 mln. gyventojų, arba apie 77 proc. dirbančiųjų. Iš viso šiemet trečią ketvirtį buvo 1,351 mln. galinčių dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje asmenų – t. y. dirbančių pilnamečių gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys. 

Kaimynystėje – daugiau

Dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų: Latvijoje, Kroatijoje ir Estijoje pensijų fondų dalyviai sudaro  atitinkamai 120, 109 ir 107 proc. dirbančiųjų skaičiaus – tokius duomenis Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai pateikė kitų valstybių pensijų fondų valdytojų asociacijos.

Pavyzdžiui, Latvijoje yra 1,122 mln. pensijų fondų dalyvių, o tuo tarpu dirbančiųjų asmenų skaičius antrą ketvirtį tesiekė 0,936 mln.

Lenkijoje, kur II pakopos PF modelis įdiegtas anksčiausiai tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių (1999 m. vasarį), PF lėšas senatvei kaupia 93% dirbančiųjų. Ši valstybė vienintelė Europos Sąjungoje nepatyrė ekonominio nuosmukio, o nedarbas joje tesudarė 9,5%.

Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje pensijų fondų dalyvių skaičius sudaro atitinkamai 81, 62 ir 55 proc. viso dirbančiųjų skaičiaus. Čekijoje II pakopos pensijų fondų modelis dar nėra įdiegtas – jį numatoma įdiegti anksčiausiai 2012 m.

Nedarbas Latvijoje antrą ketvirtį siekė 19,4 proc., Estijoje trečią ketvirtį nedarbo lygmuo buvo 16,2 proc., o Lietuvoje – 18,4 proc., rodo Europos statistikų biuro „Eurostat“ duomenys.

Pernai Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondai dalyviams vidutiniškai uždirbo atitinkamai 17,3 proc., 13,3 proc. ir 12,7 proc. investicijų grąžą, o šiemet per 9-10 mėn. būsimų pensininkų turto vertė vien iš investicijų vidutiniškai augo atitinkamai 6 proc., 8,8 proc. ir 7,4 proc. Šie rezultatai yra jau atsižvelgus į metinį valdymo administravimo kaštų atskaitymo dydį valdytojams.