Naujosios technologijos – verslo brangakmenis

Technologijoms vis tobulėjant, Lietuvos verslininkai negali sau leisti atsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Žvilgsnis į ateitį verčia juos ieškoti netradicinių sprendimų ir savo srities rinkoje.

Mokslo pritaikymas verslui

Verslininkai, norintys rinkai pasiūlyti produktą, kurio veikimas pagrįstas aukštosiomis technologijomis, privalo ieškoti tarpinės grandies, kuri leistų pasitelkti mokslą. Tokią pagalbą verslui galima rasti ir Lietuvoje. 2005 m. bendromis verslininkų ir mokslininkų pastangomis Vilniuje įkurta viešoji įstaiga Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų institutas.

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke veikiančios įstaigos nurodoma vizija – palankios aplinkos mokslo žinioms perkelti į pramonės technologijas ir inovatyvius produktus kūrimas. To siekiama maksimaliai sutrumpinant kelią nuo fundamentalių mokslo žinių generavimo iki žinių reikalaujančio produkto įvedimo į rinką.

Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto direktoriaus prof. Algirdo Galdiko teigimu, tokios įstaigos poreikis buvo juntamas iš verslininkų pusės. Jie subūrė mokslininkų komandą, kuri pradėjo savo veiklą. „Tai yra pripažintas mokslo institutas, bet tai yra grynas verslas. Tik mes gaminame ne baldus, o mokslo žinias verslui“, – sakė A.Galdikas.

Šiuo metu įstaigoje dirba apie 25 specialistus. Dalis jų atlieka darbus įmonėse įkurtose laboratorijose. Prireikus, papildomų pajėgų ieškoma universitetuose ir valstybiniuose institutuose.

Tyrimai ir įgyvendinimas

Instituto projektinė veikla taikoma trijose srityse. Siekiama vykdyti elektronikos, mikroelektronikos, jutiklių technologijų plėtrą ir jas pritaikyti įvairiose srityse, pavyzdžiui, žemės ūkio. Taip pat institute dirbama fotoelektros srityje, nagrinėjamos galimybės kurti saulės elementų baterijas. Šiuo metu Lietuvoje tokias baterijas gamina arba ketina gaminti jau dvi įmonės. Trečia sritis, kurioje vykdoma instituto veikla, – informacinės technologijos. Vienas labiausiai žinomų šios srities darbų – elektroninio parašo diegimas.

A.Galdiko teigimu, kartais verslininkai mano, kad, pasitelkiant mokslą, bendradarbiavimas vyks sparčiau negu įmanoma. „Ne visi verslininkai supranta, kad net teigiamas rezultatas moksle nebūtinai turi turėti ekonominę naudą. Pavyzdžiui, gali būti per maža rinka, per brangi gamyba“, – pasakojo A.Galdikas.

„Kartais jiems atrodo, kad skirta pinigų, skirta laiko ir turime jiems duoti produktą, kurį jie galėtų gaminti visam pasauliui. Taip ne visada būna. Bet verslas, žinoma, suinteresuotas naujais produktais“, – pridūrė jis.

Naująsias technologijas tiriančios įstaigos prioritetu nurodomas darbas su mokslui imliu smulkiuoju ir vidutiniu verslu Lietuvoje ir kitose ES šalyse. Šioje įstaigoje atliekami tiek mokslo tiriamieji, tiek taikomieji darbai. Taip pat padedama mokslininkams komercializuoti mokslinę produkciją, kelti jų mokslinę kompetenciją ir verslumą.

Anot instituto direktoriaus, mokslininkų verslumas skatinamas siekiant išlaikyti jų ryšį su verslininkais. „Vykdant mokslinį projektą, gavus finansavimą įsipareigojama pagaminti demonstracinį prietaisą arba technologiją, kuri paskui tampa projekto vykdytojų – mokslo įstaigų ir pelno siekiančių įmonių – nuosavybe“, – pasakojo A.Galdikas.

Pasak jo, siekiama, kad ir įvykdžius projektą verslininkai ir mokslininkai toliau bendradarbiautų.

Sveikesnė alternatyva

Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Medelkom“ užsiima ultragarsinės medicinos diagnostikos įrangos gamyba. Savo veiklą medicinos aparatūros specialistai plėtoja jau daugiau negu 20 metų. 1991 m. įmonėje sukurtas pirmasis gaminys – nešiojamas ultragarsinis prietaisas. Po metų „Medelkom“ pradėjo gaminti ultragarsinius skenerius, o 1993 m. – ultragarsinius keitiklius.

1990 m. įmonę įsteigė ilgametę ultragarsinės medicinos diagnostikos aparatūros kūrimo patirtį sukaupusių specialistų grupė. Šie medicinos diagnostikos ekspertai neatsitiktinai susibūrė į vieną komandą. Tai buvo natūrali veiklos tąsa.

„Vilniuje dar sovietmečiu buvo Radiotechnologijos institutas, kuriame buvo Ultragarsinės aparatūros skyrius. Kai Sovietų Sąjunga suiro, atsirado grupė žmonių, kurie sugebėjo išsaugoti tą skyrių ir įsteigė atskirą firmą. Tada nebuvo prie ko jungtis“, – įmonės istoriją pasakojo „Medetkom“ pardavimo vadybininkas Nazimas Tchagapsovas.

Įmonėje nuolat kuriami įvairūs medicinos išradimai. Siekiama pažangias technologijas panaudoti kuriant alternatyvą įprastiems medicinos sprendimams. Per ekonominę krizę įmonė savo pirkėjams pasiūlė kelis unikalius įrenginius, kurie leido atlikti iki šiol nenaudotas procedūras.

Vieno dabar įmonės kuriamų prietaisų paskirtis – panaudoti žmogaus organizmui nuodingus chemoterapijos vaistus tik konkrečioje organizmo vietoje. Taip vaistai turėtų patekti būtent ten, kur yra auglys, o organizmui sukelti kuo mažiau žalos.

Lietuvoje ši įmonė – ne vienintelė, gaminanti ultragarsinės diagnostikos įrenginius. „Mes ne vieninteliai, bet produktai šiek tiek skiriasi. Mes gaminame ultragarsinę diagnostinę aparatūrą. Tai yra paruošti naudoti be kompiuterio skeneriai“, – sakė N.Tchagapsovas.

Anot jo, unikalumas nėra pagrindinė įmonės ypatybė: „Tai, ko gero, yra ne unikalumo, o produkto paskirties klausimas.“

Beveik vieninteliai Europoje

N.Tchagapsovo teigimu, absoliučiai didžioji dalis „Medelkom“ produkcijos iškeliauja į užsienį. „Per 20 metų Lietuvoje pardavėme gal pusantro šimto prietaisų. Esame orientuoti į eksportą, Lietuvos rinka mums yra per maža“, – sakė jis. Įmonės gaminami skeneriai įdiegti maždaug 80 pasaulio šalių, o nuolatinė prekyba palaikoma su 30 iš jų. Pagrindiniai įmonės partneriai – toli nuo Lietuvos ir net ne Europoje esančios šalys – Indonezija ir Peru.

Lietuvoje „Medelkom“ gaminamais įrenginiais naudojasi ir valstybinės gydymo įstaigos. „Mūsų gaminių yra Santariškių klinikose, Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, Antakalnio ligoninėje. Taigi, yra ir valstybinėse įstaigose, bet, daugiausia mes pagal įmonės koncepciją esame orientuoti į privačių klinikų rinką“, – sakė N.Tchagapsovas.

Europoje daugiausia savo produkcijos „Medelkom“ parduoda Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Taip pat prie daugiausia šios įmonės produkcijos perkančių šalių N.Tchagapsovas priskyrė Rusiją.

Įmonės atstovo manymu, toks platus geografinis prekybos partnerių spektras – dėl sėkmingo dalyvavimo medicinos įrenginių parodose: „Maždaug nuo 1995 m. įmonė pradėjo dažnai dalyvauti pasaulinėse parodose. Tai tapo pagrindiniu naujų klientų šaltiniu.“

N.Tchagapsovo teigimu, jo atstovaujamoje įmonėje gaminama produkcija skirta ekonominės klasės rinkai. „Japoniškos ir amerikietiškos firmos yra lyderės. Jos pažangiausios. Jos gamina labai brangius prietaisus. Kita dalis yra Kinijos rinka. Būtent tos įmonės dabar sudaro didžiausią konkurenciją“, – sakė jis.

Tačiau „Medelkom“ pranašumu įmonės atstovas įvardijo europinio produkto standartą. Ši įmonė – viena iš dviejų Europoje, kuri visą savo veiklą – tiek kūrimo, tiek gamybos –vykdo tik Europoje. „Amerikiečiai ir japonai perkelia savo gamybą į Kiniją. Be mūsų, yra tik dar viena įmonė, kuri gamina ir surenka savo aparatūrą Europoje. Tai yra didžiulis mūsų pranašumas. Pirkėjai linkę rinktis europinį produktą“, – sakė N.Tchagapsovas.

Ekologiška elektros energija

Ne visi būdai išgauti elektros energiją kenkia gamtai. Atominėse ar šiluminėse elektrinėse išgaunama energija nenorintiems savo elektros įrenginių „maitinti“ žmonėms siūloma kitokio pobūdžio energija. Tai – saulės energetika. Šiuo būdu kiekvienas privataus namo savininkas iš elektros energijos vartotojo gali tapti jos gamintoju.

Saulės energiją paversti elektros energija galima pasitelkus fotovoltinius įrenginius. Dauguma juos painioja su saulės kolektoriais. Tačiau pastarieji skirti iš saulės pasisavinti šilumai, o ne šviesai. Saulės kolektoriai naudojami privačiuose namuose vandeniui šildyti.

Lietuvoje fotovoltinius įrenginius vos prieš dvejus metus viena pirmųjų montuoti pradėjo bendrovė „Arginta“. Šioje įmonėje įrengta ir veikia saulės elektros jėgainė, kuri veikia kaip pramoninė saulės elektros laboratorija. Nuo 2010 m. rugsėjo 9 d. ji iš saulės energijos pagamintą elektrą atiduoda į Lietuvos elektros tinklus.

Įmonės inovacijų ir investicijų direktoriaus Vito Mačiulio teigimu, saulės energetikos nutarta imtis po to, kai savininkai panoro išskaidyti savo kapitalo riziką. Todėl, be buvusių veiklos sričių – metalo apdirbimo ir vandentvarkos, atsirado atsinaujinančios energijos sritis. Be saulės energijos pritaikymo buičiai, įmonė užsiima ir įrenginių, verčiančių vėjo energiją elektros energija, montavimu.

Superkama energija

Privačių namų savininkams ir firmoms siūloma ant jiems priklausančio pastato ar šalia jo pasistatyti fotovoltinius įrenginius, kurie skirti saulės šviesai priimti. Šie įrenginiai – silicio pagrindu pagamintos 1–2 kv. m plokštės.

Tokią sistemą įrengti ant savo individualaus namo stogo nepigu. Pavyzdžiui, turint vidutinį namą Lietuvoje, saulės energijos gamybos sistema namo savininkui kainuotų iki 100 tūkst. litų.

„Žmogus, investavęs 100 tūkst. litų, per aštuonerius metus juos susigrąžintų, per likusius ketverius uždirbtų apie 100 tūkst. litų. Paskui tos jėgainės pajėgumas būna apie 80 proc., palyginti su pradiniu“, – pasakojo V.Mačiulis.

„Naudoti saulės energiją skatinama ne todėl, kad ji šiuo metu pigesnė, o todėl, kad tai – naujas dalykas, ir tikimasi, kad ji po kelerių metų bus pigesnė ir konkurencinga“, – sakė V.Mačiulis. Anot jo, pagal tyrimus 2020 m. saulės energijos ir elektros energijos, gaunamos naudojant iškastinį kurą, kaina susilygins.

„Todėl valstybės skatina naudoti šios rūšies energiją ir superka ją aukštu tarifu“, – pridūrė V.Mačiulis. Šiuo metu Lietuvoje mokama po 1,63 lito už kilovatvalandę (kWh) iš saulės išgautos elektros energijos. V.Mačiulio teigimu, tokia kaina dešimtais nuo sistemos įrengimo metais jos savininkui jau leidžia skaičiuoti pelną.

Lietuviai neskuba

V.Mačiulio teigimu, šiuo metu lietuviai intensyviai domisi saulės energijos pritaikymu savo namuose nebuvo aiški teisinė aplinka. Šiemet liepos 1 d. įsigaliojo Atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymas. „Jame konkrečiau buvo nurodytos galimybės ir perspektyvos, tada ir kilo gana nemažas susidomėjimas‘, – sakė V.Mačiulis.

Per metus „Arginta“ įgyvendina apie keturis projektus individualiuose namuose, ir aštuonis juridinių asmenų užsakymus. Lietuvoje vidutinis metinis saulės spindulių kiekis į 1 kv. m – labai panašus į Vokietijos. Tačiau 2020 m. Lietuvoje planuojamas pagaminti saulės energijos kiekis – 200 kartų mažesnis, negu šiuo metu išgaunama Vokietijoje. Be kita ko, 2020 m. planuojami Lietuvos duomenys – panašūs kaip dabartiniai Suomijos. Šią Šiaurės Europos šalį pasiekia daug mažiau saulės spindulių negu Lietuvą.

Šiuo metu „Arginta“ įrangą perka iš Vokietijos, Prancūzijos ir Kinijos. Tačiau fotovoltinių modulių gamyba nutarė užsiimti ir dvi Lietuvos bendrovės. Viena jų jau pradėjo gamybą, kita dar ruošiasi. Dauguma modulių turėtų būti eksportuojama. V.Mačiulis kol kas atsargiai vertina galimybę lietuviškus modulius panaudoti mūsų šalyje.

„Žiūrint, kokiomis kainomis jie pardavinės. Mūsų pirkėjai truputį skaičiuoja pinigus, todėl ieško pigesnių“, – sakė jis.


Šiame straipsnyje: technologijosmokslo parkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių