Namų ūkiai pajuto palengvėjimą, bet krizei dar ne pabaiga

Šių metų trečias ketvirtis namų ūkiams nešykštėjo optimistiškai nuteikiančių statistikos duomenų ir prognozių — vidutinis darbo užmokestis didėjo antrą ketvirtį iš eilės, pamažu augo ir darbo pasiūla, vartojimo prekės ir paslaugos brango labai nedaug.

Iki trečio ketvirčio pabaigos ir toliau didėjo vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Kaip šių žinių fone keitėsi šalies namų ūkių finansai, analizuojama SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės parengtoje periodinėje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.

Pasak apžvalgos autorės, antrą metų ketvirtį rekordiškai šiemet išaugę indėliai bankų indėlių sąskaitose vėl ėmė mažėti. Bankų indėlių sąskaitose gyventojų laikomų lėšų dalis per trečią ketvirtį sumažėjo 420,2 mln. litų, arba 1,6 procento. Pastebima, kad šį kartą sumažėjo ne tik terminuotųjų ir kaupiamųjų indėlių, bet ir lėšų, laikomų einamosiose, dar vadinamose banko sąskaitose.

„Indėlių sumažėjimą lėmė keletas veiksnių. Viena vertus,tai susiję su besibaigiančiu atostogų sezonu, kuomet pajamos, patenkančios į gyventojų sąskaitas, paprastai būna mažesnės negu išlaidos. Kita vertus, gaunantieji stabilias ir pakankamas pajamas ėmė optimistiškiau vertinti savo ateitį ir drąsiau leido gaunamus pinigus bei vėl ryžosi rizikuoti dalį savo santaupų skirdami rizikingesnėms investicijoms“, — sako J. Varanauskienė.

SEB banko šeimos finansų ekspertės teigimu, pamažu augantį gyventojų susidomėjimą rizikingesnėmis investicijomis lėmė ir toliau išlikusios mažos terminuotųjų indėlių palūkanos. „Didesnes sumas indėlių sąskaitose laikantys asmenys ieško pelningesnių taupymo galimybių ir renkasi investavimą todėl, kad populiariausių laikotarpių indėlių iki 6 mėn. palūkanų norma tesiekia kiek daugiau negu 1 procentą ir jau yra mažesnė už prognozuojamą infliaciją kitais metais“, — pažymi J. Varanauskienė.

Vis dėlto, pasak ekspertės, dar nevertėtų visų santaupų skirti investicijoms. „Atsižvelgiant į laikmetį, rekomenduojama, kad nenumatytiems atvejams santaupos, kurios paprastai laikomos indėlių sąskaitose, turėtų būti ne mažesnės už pusmečio pragyvenimo lėšas“, — pataria J. Varanauskienė.

Trečią ketvirtį gyventojų naujos lėšos, įmokėtos į investicinius, pensijų fondus ar pagal gyvybės draudimo sutartis buvo beveik tokios pat kaip ir ankstesnį ketvirtį. Tuo tarpu lėšų, investuotų į su akcijomis susietas obligacijas, pokytis trečią ketvirtį buvo neigiamas dėl vis dar didelės anksčiau įsigytų obligacijų išperkamos sumos. Vis tik reikia pastebėti, kad su akcijomis susietų obligacijų, palyginti su praėjusiais metais, šiemet namų ūkiai įsigijo jau beveik du kartus daugiau (daugiau kaip 70 proc.).

Pasak J. Varanauskienės, investuojantieji lėšas vertybinių popierių rinkose turėtų būti pasiruošę, kad pelno gali tekti laukti kelerius metus, kadangi artimiausiu laiku šiose rinkose ir toliau gali būti gana smarkių svyravimų.

Kaip pastebi SEB banko šeimos finansų ekspertė, tai, kad atsigavimo daigai dar nėra tokie tvirti, rodo ir paskolų rinkos situacija. „Dažniausia, ekonomikai atsigaunant, didėja ir paskolų paklausa. Tačiau trečią ketvirtį daugelis namų ūkių išliko atsargūs ir neskubėjo skolintis ilgam laikotarpiui. Bendras paskolų portfelis šalyje vis dar mažėjo, nors jau ir lėtesniu tempu“, — sako J. Varanauskienė.

Per trečią šių metų ketvirtį naujų vartojimo paskolų išduota 204 mln. litų, arba 10,8 proc. daugiau negu ankstesnį ketvirtį ir 5,8 proc. daugiau negu prieš metus. Tačiau, pasak J. Varanauskienės, vis tik naujų vartojimo paskolų dar imama mažiau, negu grąžinama anksčiau paimtų. Palyginti su antru šių metų ketvirčiu, trečią ketvirtį bendras vartojimo paskolų portfelis sumažėjo 149 mln. litų, arba 4,6 procento.

Bendras būsto paskolų portfelis per trečią ketvirtį sumažėjo 82,6 mln. litų, o per devynis šių metų mėnesius — 150 mln. litų. Nors, Registrų centro duomenimis, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius butų pirkimo sandorių skaičius, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 34,8 proc., o namų — 12,5 proc., tačiau būsto paskolų paklausa taip sparčiai neaugo.

SEB banko „Namų ūkių finansinio turto barometras“ — tai šalies gyventojų finansinio turto, kaupiamo finansų įstaigų sąskaitose, ketvirčio apžvalga, kurioje analizuojami praėjusio ketvirčio šių sąskaitų pokyčiai, priežastys ir galima įtaka namų ūkių finansiniam turtui ateityje.

Rengiant apžvalgą, remiamasi SEB banko, Lietuvos banko, Lietuvos bankų asociacijos, Statistikos departamento, Vertybinių popierių komisijos, Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo skelbiama informacija.


Šiame straipsnyje: krizėnamų ūkiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių