Mūsų skolos didėja

Finansų ministerija pranešė, kad valstybės skola 2009 m. pabaigoje sudarė 27,1 mlrd. litų (29,3 proc. BVP). Šią sumą padalijus kiekvienam iš 3,3 mln. šalies gyventojų išeitų, kad visi esame skolingi maždaug po 8213 litų.

Taigi jeigu visi šalies gyventojai per mėnesį vidutiniškai uždirbtų po 2 tūkst. litų, už valstybės skolas jiems tektų nemokamai dirbti kiek daugiau nei 4 mėnesius.
Beje, mūsų skolos gana sparčiai didėja. Dar praeitų metų trečiojo ketvirčio pabaigoje kiekvienas buvome skolingi maždaug po 7960 litų, o bendra Lietuvos skola siekė apie 26,5 mlrd. litų. Taigi per 3 mėnesius visų šalies gyventojų skola padidėjo 253 litais. Valstybės skolos didėjimą stebėti galima tinklalapyje http://www.2g.lt/

Konsoliduotą valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 25,7 mlrd. litų, vietinės valdžios skola – 1,4 mlrd. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 90 mln. litų.
Valdžios skola vidaus finansiniam sektoriui sudarė 6,6 mlrd. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – beveik 2 mlrd. litų. Visa vidaus skola metams baigiantis sudarė 8 mlrd. 61,4 mln. litų.

Užsienio skola 2009 m. pabaigoje viršijo 19 mlrd. litų, tai sudarė 70,3 proc. visos valstybės skolos. Užsienio finansų institucijoms buvome skolingi 16,1 mlrd. litų, tarptautinėms organizacijoms – 2,9 mlrd. litų.

„Skolos stabilizavimas yra svarbiausias uždavinys, kuriam pasiekti turi būti naudojamos visos priemonės – ir tikslingi veiksmai, ir geresni nei tikėtasi rezultatai – sutaupytos išlaidos bei viršplaninės pajamos. 2012 m biudžeto deficitą planuojama sumažinti iki mažiau nei 3 proc. BVP, tuo pat metu stabilizuoti valstybės skolą ties maždaug 40 proc. BVP, kad ji ateityje imtų mažėti – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. – Noriu priminti, kad rengdama 2009 ir 2010 m. biudžetus, Vyriausybė ėmėsi konsolidavimo priemonių, kurių bendra vertė siekia apie 12 proc. BVP. Tai reiškia, kad jei tos priemonės nebūtų buvusios įgyvendintos, valstybės skola jau 2009 m. pabaigoje būtų siekusi 40 proc. BVP, o po poros metų ir 60 proc. BVP“

Ministerija pranešime taip pat pabrėžia, kad „ryžtingus biudžeto konsolidavimo veiksmus palankiai įvertino ir tarptautinės institucijos bei finansų rinkos. Jų pasitikėjimą rodo 2009 m. dvi sėkmingai išplatintos euroobligacijų emisijos: birželį – 500 mln. eurų (metinės palūkanos – 9,37 proc.), spalį – 1,5 mlrd. JAV dolerių (6,75 proc.) vertės“.
Tačiau finansų analitikai tikina, kad Lietuva galėjo skolintis pigiau. Esą obligacijos būtų buvę išpirktos ir maždaug 0,5 proc. mažesnėmis palūkanomis.

2009 m. Lietuva iš skolinosi ir iš tarptautinių finansų institucijų: iš Europos investicijų banko – 3,9 mlrd. litų. (Iš šios sumos pernai panaudota 2,3 mlrd. litų), Europos Tarybos vystymo banko – 448 mln. litų, (pernai panaudota 96,7 mln. litų) Šiaurės investicijų banko – 345 mln. litų, (pernai panaudota 103,5 mln. litų).

Finansų ministerija pranešė, kad valstybės skola 2009 m. pabaigoje sudarė 27,1 mlrd. litų (29,3 proc. BVP). Šią sumą padalijus kiekvienam iš 3,3 mln. šalies gyventojų išeitų, kad visi esame skolingi maždaug po 8213 litų.

Taigi jeigu visi šalies gyventojai per mėnesį vidutiniškai uždirbtų po 2 tūkst. litų, už valstybės skolas jiems tektų nemokamai dirbti kiek daugiau nei 4 mėnesius.
Beje, mūsų skolos gana sparčiai didėja. Dar praeitų metų trečiojo ketvirčio pabaigoje kiekvienas buvome skolingi maždaug po 7960 litų, o bendra Lietuvos skola siekė apie 26,5 mlrd. litų. Taigi per 3 mėnesius visų šalies gyventojų skola padidėjo 253 litais. Valstybės skolos didėjimą stebėti galima tinklalapyje http://www.2g.lt/

Konsoliduotą valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 25,7 mlrd. litų, vietinės valdžios skola – 1,4 mlrd. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 90 mln. litų.
Valdžios skola vidaus finansiniam sektoriui sudarė 6,6 mlrd. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – beveik 2 mlrd. litų. Visa vidaus skola metams baigiantis sudarė 8 mlrd. 61,4 mln. litų.

Užsienio skola 2009 m. pabaigoje viršijo 19 mlrd. litų, tai sudarė 70,3 proc. visos valstybės skolos. Užsienio finansų institucijoms buvome skolingi 16,1 mlrd. litų, tarptautinėms organizacijoms – 2,9 mlrd. litų.

„Skolos stabilizavimas yra svarbiausias uždavinys, kuriam pasiekti turi būti naudojamos visos priemonės – ir tikslingi veiksmai, ir geresni nei tikėtasi rezultatai – sutaupytos išlaidos bei viršplaninės pajamos. 2012 m biudžeto deficitą planuojama sumažinti iki mažiau nei 3 proc. BVP, tuo pat metu stabilizuoti valstybės skolą ties maždaug 40 proc. BVP, kad ji ateityje imtų mažėti – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. – Noriu priminti, kad rengdama 2009 ir 2010 m. biudžetus, Vyriausybė ėmėsi konsolidavimo priemonių, kurių bendra vertė siekia apie 12 proc. BVP. Tai reiškia, kad jei tos priemonės nebūtų buvusios įgyvendintos, valstybės skola jau 2009 m. pabaigoje būtų siekusi 40 proc. BVP, o po poros metų ir 60 proc. BVP“

Ministerija pranešime taip pat pabrėžia, kad „ryžtingus biudžeto konsolidavimo veiksmus palankiai įvertino ir tarptautinės institucijos bei finansų rinkos. Jų pasitikėjimą rodo 2009 m. dvi sėkmingai išplatintos euroobligacijų emisijos: birželį – 500 mln. eurų (metinės palūkanos – 9,37 proc.), spalį – 1,5 mlrd. JAV dolerių (6,75 proc.) vertės“.
Tačiau finansų analitikai tikina, kad Lietuva galėjo skolintis pigiau. Esą obligacijos būtų buvę išpirktos ir maždaug 0,5 proc. mažesnėmis palūkanomis.

2009 m. Lietuva iš skolinosi ir iš tarptautinių finansų institucijų: iš Europos investicijų banko – 3,9 mlrd. litų. (Iš šios sumos pernai panaudota 2,3 mlrd. litų), Europos Tarybos vystymo banko – 448 mln. litų, (pernai panaudota 96,7 mln. litų) Šiaurės investicijų banko – 345 mln. litų, (pernai panaudota 103,5 mln. litų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių