- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lūkesčiai, kad Europos centrinis bankas šiemet bazines palūkanas kilstels iki 1,75 proc., augins tarpbankinių paskolų litais palūkanas, prognozuoja bankininkai.
Aiški paskolų litais palūkanų kilimo tendencija jau matyti nuo šių metų kovo. Tiesa, ji gerokai nuosaikesnė nei tarpbankinių paskolų eurais palūkanų, penktadienį rašo "Verslo žinios".
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento direktorius Arvydas Kregždė sako, kad finansinės krizės akivaizdoje 2008-2009 metais beveik viso pasaulio centriniai bankai apkarpė bazines palūkanų normas iki rekordinių žemumų, o smunkant bazinėms palūkanoms krito ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos.
"Tik visai neseniai Europos centrinis bankas vėl grįžo prie pinigų griežtinimo politikos ir pradėjo kelti bazinę palūkanų normą. Be to, rinkos viliasi, kad bankas šiemet palūkanas kilstels dar 0,5 procentinio punkto. Į šiuos lūkesčius reaguoja tarpbankinių paskolų eurais palūkanos, taip pat ir tarpbankinių paskolų litais palūkanos ("Vilibor")", - teigia A. Kregždė.
Pasak jo, pastaruoju metu skirtumas tarp "Euribor" ir "Vilibor" mažėja, ir tai yra teigiamas veiksnys, atspindintis sveiką Lietuvos finansų sistemą. "Toks nedidelis skirtumas tarp "Vilibor" ir "Euribor" rodo, kad finansų sistema Lietuvoje stabili. Bankai yra ganėtinai likvidūs - turi pakankamai lengvai prieinamų lėšų", - aiškina A. Kregždė.
Pasak "Swedbanko" Iždo departamento direktoriaus Viktoro Baltuškonio, Lietuvoje esant fiksuotam valiutos kursui pagrindinis veiksnys, lemiantis palūkanų lygį litais, yra bazinės valiutos - euro - palūkanų lygis.
Tad kylant bazinei palūkanų normai euro zonoje ir kartu "Euribor" neišvengiamai kyla "Vilibor" . Tiesa, palūkanų litais kilimas šiek tiek atsiliko nuo "Euribor", mat tai lėmė perteklinis Lietuvos bankų sistemos likvidumas.
"Dar nuo pernai metų buvo pastebimas indėlių augimas, o paskolų apimtis tokių tendencijų nedemonstravo. Per 2010 metus bankų sistema iš esmės susitvarkė su nuostoliais ir nebeliko įtampos dėl 2008-2009 metais vyravusios likvidumo krizės tarptautinėje finansų rinkoje. Mažėjo konkurencija dėl indėlių ir tarp Lietuvoje veikiančių bankų, o "Vilibor" ir atspindi vietinę pinigų kainą - indėlių kainą", - aiškina V.Baltuškonis.
Be to, papildomas veiksnys, kuris šiemet "Vilibor" spaudė žemyn, buvo Lietuvos skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose. Pasiskolintos lėšos didino sistemos likvidumą per valstybės biudžeto išlaidas, programų finansavimą, pažymi ekspertai.
Priešingu atveju, anot specialistų, kai bankai neturi pinigų ir rinkoje trūksta likvidumo, tarpbankinės palūkanos kyla, nes bankai vieni kitais nepasitiki.
Anot V. Baltuškonio, pagrindinis veiksnys, nulėmęs "Vilibor" ir "Euribor" atotrūkio mažėjimą, buvo sėkmingas valstybės biudžeto deficito valdymas, dėl jo susiformavo teigiamas užsienio investuotojų požiūris, o tai mažino riziką ir palūkanų lygį.
Todėl teigiama, kad šalies ekonomikai ir toliau sėkmingai tvarkantis, "Vilibor" jokių netikėtumų pateikti neturėtų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...