- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tyrimų bendrovės „RAIT" ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto liepos mėnesį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, kiek valandų per savaitę žmonės sutiktų dirbti už tam tikrą atlyginimą.
Tam, kad užsidirbtų norimą atlyginimą, žmonės sutiktų dirbti viršvalandžius, o už šiuo metu mokamą vidutinį atlyginimą sutiktų dirbti apie 30 valandų per savaitę. Darbo kodekso reikalavimas, numatantis, kad šalyje įprastai galima dirbti 40 val. per savaitę, netenkina norinčių užsidirbti žmonių.
Tyrimo duomenimis, žmonės 40 valandų per savaitę sutiktų dirbti už 3360 lt., tačiau jei atlyginimas būtų keliamas, jie sutiktų dirbti ir ilgiau.
Už šiuo metu Statistikos departamento nurodomą vidutinį darbo atlyginimą žmonės sutiktų dirbti vos daugiau nei 30 val. per savaitę.
Pasak LLRI vyresniojo eksperto Giedriaus Kadziausko, tyrimo duomenys rodo, kad žmonės žino, kiek norėtų uždirbti ir tai sumai pasiekti jie dirbtų viršvalandžius. Taip pat tyrime atsiskleidė ryškus gyventojų pageidaujamos sumos ir realiai mokamo atlyginimo skirtumas.
„Darbuotojai už darbą vienu etatu gauna vidutiniškai dvigubai mažiau nei tai, už kiek sakosi, jog sutiktų dirbti. Šis neatitikimas ryškus, bet jį galima aiškinti tuo, kad reikšdami nuomonę, kiek sutiktų dirbti už tam tikrą atlyginimą, žmonės labiau linkę išreikšti ne rinkoje susidariusią situaciją, o jų lūkesčius ar norą. Gyventojų nuomonė atspindi darbo jėgos pasiūlos kainą, o rinkoje galutinė kaina atsiranda tik įvertinus darbo jėgos paklausą iš įmonių pusės", - tyrimo duomenis komentuoja G. Kadziauskas.
„Tyrime atsiskleidęs viršvalandžių apmokestinimo suvokimas - tai iliustracija, kad žmonių nereikia saugoti nuo persidirbimo, nes jie patys sugeba įvertinti, kiek verta jų papildoma darbo valanda. Viršvalandžiai yra kainos klausimas: kiekvienas iš respondentų, įskaitant tuos, kurie gauna mažas pajamas, sutiktų dirbti viršvalandžius, jei jiems už juos būtų tinkamai atlyginta", - sako G.Kadziauskas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...