M.Leika: esame nemenkai prasiskolinusi valstybė

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika teigia, kad pastarosios ekonominės problemos JAV ir ES pietuose gali turėti neigiamos įtakos kitų šalių, įskaitant ir Lietuvos, ekonomikai.

- Ar problemos dėl JAV ekonomikos jau baigėsi?

– Kongresas reikiamus įstatymus priėmė, JAV prezidentas juos pasirašė. Taigi, formaliai žiūrint, lyg ir susitarta, pasiekti tam tikri būtini Amerikos ekonomikai sprendimai. O jeigu jie svarbūs JAV ekonomikai, vadinasi, svarbūs ir visam pasauliui.

Tačiau toks įspūdis, kad tai tik trumpalaikis gaisro gesinimas. Tai, kad jie per dešimt metų išlaidas sumažina 2,4 trln. dolerių, reitingų agentūrų nuomone, yra nepakankama. Jos kalba, kad būtina mažinri maždaug 4 trln.

Kitaip tariant, tikslas yra pasiekti, kad JAV skolos lygis būtų tvarus.

- Vadinasi, iš Amerikos dar galime tikėtis nemalonių staigmenų?

– Ilgu laikotarpiu galima tikėtis, kad problemos pasikartos.

- Kuo gresia JAV ekonominės problemos ir jos reitingo sumažinimas Lietuvai?

– Kas ir kaip būtų paradoksalu, dolerio kurso kritimas Lietuvai būtų iš dalies gal netgi ir naudingas, nes Lietuva yra pasiėmusi nemažai paskolų JAV doleriais. Vadinasi, tokiu atveju tektų mažiau grąžinti.

Tačiau palūkanų didėjimas, be abejo, nebūtų naudingas, nes neturėdami subalansuoto biudžeto mes vis dar skolinamės ir tikriausiai dar ilgokai skolinsimės tarptautinėse rinkose. O skolinamės už atitinkamas palūkanas, jos tokiu atveju didėtų.

- Naujos problemos – ir Europoje. Pavyzdžiui, Italijoje. Kiek pavojinga štai ta nauja ekonominių ir finansinių problemų banga Europoje?

– Pavojus, žinoma, yra, niekas to negali paneigti. Bet problemos nenaujos. Nesakyčiau, kad kyla nauja banga. Čia gal tų pačių problemų, prasidėjusių krizės metais pietų Europoje, tęsinys.

Didžiausia problema Italijoje yra nestabilus skolos lygis. Ji jau senokai žinoma. Tiesiog dabar investuotojai reagavo suvokdami, kad jiems gali tekti padengti dalį nuostolių. Iki šiol buvo manoma, kad jeigu valstybė yra euro zonoje, automatiškai ji gaus pagalbą iš kitų tos pačios zonos šalių, neturinčių tokių problemų ir sukaupusių užtektinai išteklių, pavyzdžiui, vokiečių, austrų, olandų, kitų Šiaurės Europos dalies šalių.

Bet vokiečiai ir kiti jau nebenori nuolat švelninti kitų šalių finansinių problemų. Pareikalauta, kad ir privatūs investuotojai prisiimtų dalį atsakomybės. Dėl to ima kilti palūkanų normos, skolinimosi kainos ir valstybės turi brangiau finansuoti ankstesnes skolas. Jos automatiškai auga ir peržengia visas tvarumo ribas.

Italijos skolos yra vienos didžiausių pasaulyje. Jos pavojingos tiek euro zonai, tiek ir visai ES. Dar ir matant problemas Graikijoje, Airijoje, Ispanijoje, šiek tiek Portugalijoje, yra labai nemaloni ir įtempta situacija.

Galimi ir valstybių bankrotai. Tiesa, tai nėra koks nors išskirtinis įvykis. Ta pati Graikija praėjusiame amžiuje yra bankrutavusi ne kartą.

- Bet Italijos bankrotas galėtų smogti ypač smarkiai, nes tai ketvirta ekonomiškai labiausiai išsivysčiusi šalis ES ir trečia euro zonoje? O gal italams bankrotas bent kol kas negresia?

– Lyg ir ne. Italija bando tvarkytis, mažinti išlaidas, didinti pajamas, šiek tiek reformuoti mokesčių sistemą. Bet jeigu to nesiseks daryti arba jeigu dėl kokių nors priežasčių ir toliau bus didinama skola, tuomet galimas ir Italijos bankrotas. Nors, pakartosiu, artimiausiu metu tokių perspektyvų nematyti.

- Tai ar tos problemos Pietų Europoje vis dėlto gali pakelti palūkanas mums Lietuvoje?

– Palūkanų normos kol kas kyla dėl infliacijos lūkesčių. Bet potencialiai teigiamai atsakyčiau į šį klausimą. Rinkoje užkratas gali pasklisti labai staigiai, per vieną dieną. Atsitiks kas nors ir palūkanos tuojau padidės visiems, įskaitant ir Lietuvą.

Kol kas mes esame laikomi pavyzdine valstybe, nes sugebėjome ir sumažinti biudžeto deficitą, ir stabilizavome bei valdome kad ir paaugusią valstybės skolą.

- Įmanoma Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis pamažinti valstybės skolą?

– Žinoma, įmanoma. Pirmiausia, jeigu bus ir toliau mažinamas biudžeto deficitas, nebus tokio didelio poreikio papildomai skolintis. Nuolat auga BVP, vadinasi, tokiu atveju mažės ir valstybės skola, skaičiuojama nuo BVP.

Ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kurį Lietuva vėl pradeda po truputį išgyventi, sumažėja valstybės poreikis mokėti įvairias išmokas, sakykim, bedarbio pašalpas. Tai atitinkamai didina valstybės pajamų dalį. Ir jeigu valstybė elgiasi atsakingai, jeigu ji neiššvaisto tų papildomų pinigų, o panaudoja juos skolai grąžinti, tai irgi ją padeda mažinti.

- Ar Lietuvoje yra būtinybė didinti pajamas tuo dirbtiniu ir labai nemaloniu būdu – didinant mokesčius?

– Lietuvos atveju, sakyčiau, reikėtų kalbėti ne tiek apie mokesčių kėlimą, bet apie jų surinkimo gerinimą. Vienas iš būdų tai pasiekti – visų skylių panaikinimas.

- Kokias skyles turite galvoje?

– Kalbu apie tokias biudžeto pajamų skyles, kurios galėtų būti panaikintos: nelegalus darbas, kontrabanda, šešėlinis verslas. Prie to priskirtinas ir kai kurių sričių sutvarkymas: turgaus prekiautojai, patentai, mokesčių lengvatos.

Visa tai gali būti padaryta nekeliant mokesčių tarifų.

Antras dalykas galėtų būti pajamų šaltinių paieška. Pavyzdžiui, turto apmokestinimas. Nors nekilnojamojo turto mokesčiui labai daug kas priešinasi, jis tikrai yra geras, nes jo labai sunku išvengti – turtas vis tiek kam nors priklauso, jis yra registruotas.

- Argi tokio mokesčio įvedimas nėra bendros mokesčių naštos kėlimas?

– Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad siūlantys įvesti, tarkim, nekilnojamojo turto mokestį, kartu siūlo ir mažinti kitus socialinius mokesčius, pavyzdžiui, darbo apmokestinimą, gyventojų pajamų mokestį ir panašius dalykus.

Žodžiu, jeigu jau būtų įvedamas naujas mokestis, tai reikia daryti kompleksiškai su kitomis priemonėmis – mažinant kitus mokesčius.

- Sunku įsivaizduoti, kad tai galėtų būti padaryta rinkimų metais.

– Gal Lietuvos atveju ir negalėtų būti tai padaryta 2012 m., kai bus renkamas Seimas. Bet vėlesniais metais tai būtų galima padaryti. Reikėtų tik neatidėlioti iki kitų rinkimų.

- Absoliučiai visi žmonės kiekvieną dieną susiduria su vienu mokesčiu – pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Per krizę jis išaugo nuo 18 iki 21 proc. Gal būtų galima pagalvoti apie PVM tarifo sumažinimą vėl iki 18 proc.?

– Tikrai ne. Esame nemenkai prasiskolinusi valstybė. Skolas reikia grąžinti. Tam reikia į biudžetą surinkti daugiau lėšų.

Todėl galvoti apie PVM tarifo sumažinimą būtų visiškai neprotinga mažiausiai dar kelerius artimiausius metus. Priešingu atveju taptume panašūs į Graikiją ar kitas valstybes.

Norėtųsi, kad išliktume atsakinga valstybė. Taip, beje, iškovosime didesnį pasitikėjimą Lietuva tarptautinėse rinkose, vadinasi, ir didesnius reitingus, ir mažesnes palūkanas.