Minimalus užmokestis padidins nedarbą?

Planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas ir skelbiamas nedarbo mažinimas gali sukelti priešingą efektą – naują nedarbių bangą.

Verslininkai teigia, kad iš Vyriausybės sklindančios žinios apie minimalaus atlygio didinimą yra pasirengimas artėjantiems savivaldybių rinkimams. Su tuo nesutinka profesinių sąjungų atstovai. Jie teigia, kad kainos ir paslaugos pastaruoju metu išaugo tiek, kad minimalų atlyginimą reikia didinti. Kas teisus?

Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvados, kad minimalų atlyginimą Lietuvoje reikia didinti iki 900 ar 1000 litų, sukėlė skirtingas reakcijas. Dabar tokia alga yra 800 litų. Verslininkai ir bankininkai teigia, kad įmonės, užuot mokėjusios didesnius atlyginimus, dėl padidėsiančios mokesčių naštos gali pradėti atleisti darbuotojus.

Kad atlyginimus reikia kelti, pritaria profesinės sąjungos, tačiau socialinę paramą skirstantys specialistai tvirtina, kad iš pašalpų gyvenantys asmenys dirbtų tik tada, jei minimali alga būtų kur kas didesnė arba ilgai likti be darbo jiems neapsimokėtų. Valstybė bedarbiams yra sudariusi sąlygas, kai gauti pašalpas naudingiau, nei dirbti už minimalų atlyginimą.

Darbo grupės išvadose siūloma šiek tiek sumažinti ir minimalaus atlyginimo apmokestinimą, o po trejų metų išmokų pradėti mažinti socialinę pašalpą darbingiems žmonėms. Po penkerių metų ją visai nutraukti.

Pageidauja didesnio užmokesčio

„Esame už tai, kad būtų mokamas didesnis minimalus atlyginimas. Gyvenimas, paslaugos, produktai brangsta, o užmokestis už darbą senokai nekito.

Niekur netenka girdėti, kad darbdaviai planuotų didinti algą. Galbūt kalta ekonominė krizė, bet kai kurie darbdaviai ja dangstosi“, – minimalaus darbo užmokesčio didinimo idėjai pritarė Panevėžio profesinių sąjungų koordinacinės tarybos pirmininkė Birutė Čepienė.

Profesinių sąjungų atstovė teigė, kad Panevėžyje, palyginti su kitais Lietuvos didmiesčiais, – didžiausias nedarbas. Todėl minimalaus atlyginimo padidinimas itin aktualus, nes daugelis miesto darbdavių savo darbuotojams moka mažiausią algą.
„Panevėžys iš kitų miestų išsiskiria savo darbo rinka. Mažai kur siūlomas atlyginimas didesnis nei minimalus. Kai kurie panevėžiečiai emigravo, o didžioji dalis likusiųjų uždirba minimalius atlyginimus. Pramonės miesto nebėra, liko tik paslaugos“, – situaciją apibūdino B.Čepienė.



Tačiau profesinių sąjungų atstovė baiminosi, kad toks sprendimas gali turėti ir neigiamų pasekmių – verslininkai miesto įmonėse ims mažinti darbuotojų skaičių.

Apsunkintų konkurenciją

Verslininkai teigia, kad minimalaus atlyginimo didinimas šiuo metu, kai ekonomikos sunkmetis dar nepasibaigė, jiems būtų nenaudingas ir ne laiku.

„Gerai būtų, kad atlyginimai būtų didesni. Bet ar tam tinkamas laikas? Pakėlus algą, padidės išlaidos. Pirmiausia padidėtų nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai. Kvalifikuotiesiems jie išliktų nepakitę. Atlyginimai didės žmonių grupei, kurie dirba mažai kvalifikuotus darbus. Padidinus atlyginimus, įmonės bandytų verstis mažindamos darbuotojų skaičių ar kitais būdais. Kai nesame išlipę iš ekonominės krizės, tai būtų neigiamas žingsnis. Pati didžiausia našta tektų verslininkams, nes jie turėtų padengti išlaidas“, – komentavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas bei „Lietkabelio“ gamyklos direktorius Sigitas Gailiūnas.

Verslininkas tikino, kad sunkmečiu, norint konkuruoti su užsienio bendrovėmis ir padidinti eksportą, reikia mažinti sąnaudas, o minimalaus atlyginimo padidinimas taptų atvirkštiniu reiškiniu.

„Tada reikėtų ieškoti kitų kelių, kaip šio didinimo išvengti. Galimas ir atvirkštinis variantas – darbo vietų mažės“, – prognozavo S.Gailiūnas.

Pasigirdusias kalbas apie atlyginimų didinimą verslininkas vadina artėjančių rinkimų žaidimu.

„Tai – politinis žingsnis artėjant rinkimams ir norint padidinti elektorato gretas. Tai – pavyzdys, kad su rinkėjais darbas vyksta“, – įsitikinęs verslininkas.

S.Gailiūnas mano, kad ateityje nedarbą pažabos ne didesnis minimalus atlyginimas, o pačių įmonių iniciatyva perkvalifikuoti darbuotojus.

Laukia paramos

Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė mano, kad minimalaus užmokesčio padidinimas leistų sumažinti valstybės paramos prašytojų skaičių.

„Esame už minimalaus atlyginimo didinimą. Palyginkime vieną asmenį, auginantį nepilnamečius vaikus ir gaunantį minimalų atlyginimą, ir kitą, kuriam paramą skiria valstybė. Matome, kad naudingiau gauti pašalpas, nei dirbti už minimalų atlyginimą“, – situaciją apibūdino Savivaldybės specialistė.

Bedarbis praranda garantijas socialinio draudimo senatvės pensijai gauti, tačiau, pasak Z.Ragėnienės, tai kai kuriems žmonėms nėra svarbu, nes dažnas jų galvoja, kad pensijos amžiaus nesulauks.

„Atlyginimų mažinimas iki minimalaus praėjusiais ir šiais metais tapo labai populiarus nedidelėse įmonėse ir sudarė sąlygas didėti paramos gavėjų skaičiui“, – kalbėjo Z.Ragėnienė.

Socialinės paramos populiarumas labiausiai išaugo ne dėl realaus išmokų dydžio, nors svarbu ir tai, bet dėl gaunamos kompensacijos už šildymą, nemokamo vaikų maitinimo mokyklose ir panašių lengvatų.

„Nekalbu apie vieną žmogų, kurio pašalpos dydis yra 315 litų – jo pasirinkimas būna kitoks. Jo atveju minimalus atlyginimas „į rankas“ būna du kartus didesnis nei parama. Yra grupė žmonių, kurie susiskaičiuoja ir už minimalų atlyginimą nedirba. Jie didesnę paramą gauna iš valstybės, nei uždirbtų“, – teigė Z.Ragėnienė.

Geriau filosofuoti

Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojai, sunkmečiu iš ministerijų gavę naują nepasiturinčioms šeimoms skirtą projektą, kuriame buvo akcentuojama, kad turi būti skatinama bedarbių motyvacija dirbti, nustebo pritaikę šalia projekto nurodytas socialinės paramos formules. Paaiškėjo, kad pašalpos bus didesnės, o mažiausiai paramos gaus keturių asmenų ir didesnės šeimos.



Socialinės paramos skyriaus darbuotoja Lina Šukienė apskaičiavo, kad didesnę piniginę naudą gautų ta šeima, kurioje suaugusieji nedirba.

„Rezultatai tokie, kad tik į gyvenimą filosofiškai žiūrint verta dirbti, nes vienintelis privalumas dirbant yra darbo stažas ir kaupiamos lėšos pensijai. Šeimos, kurios gauna piniginę socialinę paramą, naudojasi lengvatomis, kurių neturi dirbanti šeima. Dirbti už minimumą neverta“, – išvadomis dalijosi vyriausioji specialistė L.Šukienė.

Dirbti neverta

Specialistė suskaičiavo šeimos pašalpą grynaisiais ir visas gaunamas kompensacijas, lengvatas, atleidimus nuo mokesčių.

„Socialinę pašalpą gaunanti šeima turi nuo 2,5 tūkstančio litų iki 3 tūkstančių litų pajamų – tai grynieji pinigai ir valstybės suteikiamos lengvatos, priklausomai nuo vaikų amžiaus.

Skaičiavau įvairius variantus: kai vaikai yra darželinio amžiaus, kai mokesčio už darželį nėra, kai vaikai studentai, pastarieji, pateikę pažymą, gali gauti socialinę stipendiją – 400 litų. Dirbančių šeimų vaikai to negauna. Dirbanti šeima, įskaičiavus jų uždirbamus grynuosius, ir negauna jokių mokesčių lengvatų – 1000 litų. Skaičiuodama atėmiau lėšas, kurias tenka sumokėti dirbantiesiems, pavyzdžiui, mokestį už darželį, to mokesčio nedirbantieji nemoka“, – rezultatus apibūdino L.Šukienė.

Savivaldybės specialistės skaičiavimu, už minimalią algą dirbantys sutuoktiniai kartu sudėjus uždirbtų tik šiek tiek daugiau nei 1200 litų. Panašaus dydžio socialinę pašalpą pinigais, neįskaičiavus kompensacijų ir lengvatų, gautų nedirbanti šeima.
L.Šukienė mano, kad planuojamas minimalaus atlyginimo padidinimas situacijos neišgelbės.

„Atlyginimas nebus pakeltas tiek, kad apsimokėtų dirbti. Jeigu atlyginimas bus pakeltas 100 litų ar šiek tiek daugiau, situacija išliks panaši. Tokiu atveju atlyginimas turėtų būti gerokai padidintas, kad žmogus pajustų skirtumą. Darbe dažnai sulaukiu prašymų patarti. Ateina bedarbiai, kurių šeimos gauna socialines pašalpas, ir sakosi sulaukę pasiūlymų dirbti už minimalų užmokestį. Jie prašo apskaičiuoti, kiek jų šeimai liks, jeigu jie įsidarbins. Kai išgirsta, kokių lengvatų nebeteks ir kiek gaus algos, pasako, kad dirbti neis. Tokia realybė“, – pasakojo L.Šukienė.

Siūlo alternatyvas

Minimalaus atlyginimo didinimui nepritaria šalies ekonomistai. Jie pastaruoju metu ėmė siūlyti alternatyvas atlyginimų kėlimui. „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad nedarbo problemą galėtų išspręsti ilgalaikės socialinės pašalpos mažinimas.

„Pašalpos mažinimas ilgalaikiams bedarbiams būtų daug efektyvesnė problemos sprendimo priemonė. Lietuvos darbo biržos pasiūlymas ilgalaikius bedarbius priverstinai siųsti į viešuosius darbus yra naudingas ir visuomenei, ir valstybei. Jei darbingas žmogus nesusiranda darbo dvejus, trejus ar daugiau metų, vadinasi, jis arba to nenori, arba nesugeba, arba tiesiog turi kažkokių esminių bendrųjų kompetencijų spragų – ir nebe taip svarbu, ar jis batsiuvys, ar ekonomistas. Reikalavimas atlikti viešuosius darbus greitai atsijotų netikruosius bedarbius, turinčius nelegalų darbą“, – galimus problemų sprendimus siūlo ekonomistas.

Dar viena efektyvia skatinimo įsilieti į oficialiai dirbančiųjų gretas priemone N.Mačiulis laiko mažiausias pajamas gaunančių apmokestinimo mažinimą. Esą lengviausiai tai pasiekti didinant neapmokestinamų pajamų dydį – ši priemonė padidintų mažiausiai uždirbančių realias pajamas, bet neturėtų jokio poveikio gaunantiesiems didesnį atlyginimą.

„Šiuo metu tokius pokyčius gali būti sunku įgyvendinti, nes tikėtina, kad dėl to reikšmingai sumažėtų biudžeto pajamos. Tačiau ilgainiui tokie pokyčiai leistų vis daugiau nelegaliai dirbančiųjų papildyti oficialiai užimtųjų gretas, sumažintų oficialaus nedarbo lygį Lietuvoje, taigi – padidintų valstybės pajamas. Neapmokestinamas pajamų dydis turėtų būtų bent jau toks, koks ir minimalus mėnesinis atlyginimas – jei vis dar tikėtume, kad jį reikia reguliuoti“, – komentavo banko atstovas.

Panašius pasiūlymus neseniai žiniasklaidoje yra išplatinęs ekonomistas Raimondas Kuodis. Jis mano, kad norint paskatinti dirbti menkos kvalifikacijos bedarbius reikėtų sumažinti pajamų mokestį minimaliai arba jam artimai algai, minimalų atlyginimą nustatyti priklausomai nuo amžiaus bei palaipsniui mažinti socialinę paramą.


Šiame straipsnyje: užmokestisnedarbas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių