Minimalią algą siūlo mažinti iki 600 litų

Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, kad traukiantis ekonomikai minimalią algą Lietuvoje reikėtų mažinti nuo dabartinių 800 iki 600 litų. Anot LLRI ekspertų, tai padėtų išsaugoti naikinamas darbo vietas.

Sudarytų paskatas naujoms darbo vietoms atsirasti?

„DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad šiuo metu minimalios algos riba Lietuvoje yra „gana aukšta“. Tuo metu ekonomistas Romas Lazutka sako, jog mažinant algas kartu reikia kelti ir mokesčius, nes jų prireiks pašalpoms.

LLRI ekspertų teigimu, „kai ekonomika susitraukė 20 proc., o darbo ieško 228 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, minimalios algos stabilumas neleidžia efektyviai sumažėti nedideliems atlyginimams ir verčia, užuot sumažinus algą, atleisti darbuotojus ar tartis dėl atlyginimo vokelyje“.

Anot instituto viceprezidento Giedriaus Kadziausko, „minimalios algos sumažinimas saugotų darbo vietas ir sudarytų paskatas naujoms darbo vietoms rastis“.

Minimali alga - per didelė?

„Aišku, minimalios algos mažinimas būtų pavėluotas, nes didelė dalis darbuotojų jau atleisti. Tačiau kiekviena nauja darbdavio kalkuliacija galėtų baigtis darbuotojų naudai“, - teigia jis.

„DnB Nord“ analitikė Jekaterina Rojaka lrt.lt komentuoja, kad „kurti darbo vietas šiandien yra pagrindinis tikslas“. Anot jos, pasiūlymas mažinti minimalią algą yra „savo laiku, kadangi šiuo metu matome pagrindinio darbo užmokesčio mažėjimą tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose“.

Dabartinė 800 litų riba minimaliai algai, anot J. Rojakos, yra „gana aukšta“, todėl darbdavys kartais „negali sau leisti įdarbinti žmogaus“ oficialiai ir gali pasirinkti, pavyzdžiui, nelegalų įdarbinimą.

„Permainos darbo rinkoje turėtų skatinti kuo didesnį prisitaikymą. Lietuvos darbo rinka pasižymi gana dideliu pasipriešinimu, nepaisant, kad profsąjungos nėra labai stiprios“, - lrt.lt kalbėjo analitikė.

R.Lazutka: pasiūlymas - nevykęs

Tačiau R. Lazutka sako, kad pasiūlymas kirpti minimalią algą - nevykęs.

„Pirmiausia tai reikštų, kad tie žmonės nuo 600 litų dar turės atiduoti mokesčių. Jie sunkiai įsigyvens. Jei dar turi vaikų, juos reikės remti, jiems mokėti pašalpas. Jei siūloma mažinti minimalią algą, reikia kartu siūlyti didinti mokesčius, nes jų reikės pašalpoms mokėti“, - lrt.lt komentavo jis.

R. Lazutka pabrėžė, jog argumentas, kad mažesnė minimali alga padės išsaugoti darbo vietų, „iš pirmo žvilgsnio atrodo logiškas, bet iš pirmo žvilgsnio - vienaip, iš antro - kitaip“.

Anot jo, „darbdavys neturi tokio paprasto tikslo pirkt daugiau darbo jėgos, jo tikslas yra maksimizuoti pelną“.

„Jį galima maksimizuoti tada, kai žmonės, kurie daugiau uždirba, daugiau išleidžia, o dėl to galima didinti gamybą“, - sakė R. Lazutka.

Ekonomistas nurodė, kad, palyginti su kitomis šalimis, minimaliai algai Lietuvoje dar yra kur augti.

„Tose šalyse, kur stiprios profsąjungos, ir minimalus atlyginimas nustatomas jų susitarimu su darbdaviais, minimali alga sudaro apie pusę vidutinės algos dydžio - arba apie 45 proc. Lietuvoje vidutinis atlyginimas buvo virš 2 tūkst. litų, minimali alga yra 800 litų“, - lygino jis.

„Nors krizė, neturiu pavyzdžių, kad kurioje nors Europos šalyje būtų sumažinta minimali alga“, - prodūrė R. Lazutka.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje 600 litų siekė nuo 2006-ųjų liepos iki 2007 metų liepos.