- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
123 mlrd. eurų siekiantis 2010-ųjų ES biudžetas atrodo tolimas ir nepasiekiamas. Kam bus paskirstyta ši pasakiškai didelė suma?
Europos parlamento interneto svetainėje skelbiama, kad šios lėšos bus skiriamos ekonomikos aktyvinimo, darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo didinimo priemonės, taip pat lėšos sanglaudos didinimui ir kaimo rėmimui.
Nepamiršta skirti lėšų užsienio politikai ir už ES ribų teikiamai paramai finansuoti. Pažvelkime į tai, kaip formuojamas ES iždas, iš kur gaunamos ir kur nukeliauja europinės lėšos.
2010 m. ES biudžete įsipareigojimų asignavimams (įsipareigojimams, kuriuos ES gali prisiimti) numatytas 141 mlrd. eurų, mokėjimų asignavimams (išlaidoms) – 123 mlrd. eurų. Svarbiausias iššūkis formuojant 2010-ųjų biudžetą buvo rasti papildomų 2,4 mlrd. eurų. ekonomikos gaivinimo planui.
3,6 proc. lyginant su 2009-aisiais pasistiebęs biudžetas – paskutinįkart remiantis Nicos sutartimi suformuotas „eurobiudžetas“. Vėlesniems biudžetams bus taikoma Lisabonos sutartis, kuri sulygina Parlamento ir Tarybos sprendžiamąją galią visose biudžeto srityse ir numato teisiškai įpareigojančią ilgalaikę finansų perspektyvą, t.y. daugiametį biudžetą.
ES valstybės vis daugiau ir daugiau funkcijų perleidžia ES kompetencijai. Nors daugelis mano, kad ES administracinis aparatas suryja didžiąją dalį europinių lėšų, administracinės išlaidos tesiekia 6,4 procento.
Iš pirmo žvilgsnio Europos Sąjungos biudžetui skiriamos sumos atrodo įspūdingai, tačiau mokėjimai sudaro tik 1,04 proc. bendrų visų 27 ES šalių nacionalinių pajamų. Kiekvieno piliečio indėlis į jį – maždaug 67 eurocentai per dieną.
Kuo ES biudžetas skiriasi nuo nacionalinių biudžetų?
Priešingai nei nacionaliniuose biudžetuose, ES neleidžiama turėti biudžeto deficito – visas išlaidas turi padengti įplaukos – vadinamieji nuosavi ištekliai, remiantis sistema, dėl kurios susitaria visos ES narės ir pritaria jų parlamentai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui4
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...