Miglota būsimų pensininkų ateitis

Iki šiol veikianti pensijų sistema tampa vis rimtesniu Europos šalių galvos skausmu. Būsimiems pensininkams gali tekti rinkti: mažesnės pensijos, didesni mokesčiai arba vėlesnė pensija.

Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi visos bendrijos narių pensijų sistemomis ir paskelbė pradedanti konsultacijas dėl to, kaip užtikrinti adekvačias, stabilias bei pakankamas pensijas, ir kaip ES galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

„Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų, aukštesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau. Į pensiją išėjusių europiečių skaičius, palyginti su juos išlaikančiaisiais, iki 2060 metų padvigubės – tokia situacija yra nestabili“, – paskelbdamas konsultacijas sakė EK komisaras Laszlo Andoras.

Šiuo metu dauguma Europos valstybių jau sprendžią šią problemą kurdamos trijų lygių pensijų sistemą – valstybinę, kaupiamą antros pakopos pensijų fonduose ir savanoriškai, iš savo lėšų, kaupiamą pensijas. Lietuvoje pasigirsta nuomonių, kad išspręsti senstančios visuomenės problemą esą galima tik pasiekus, kad pensijas susikauptų patys asmenys, o ne palikti mokėjimą vis mažėjančiam jų vaikų skaičiui, kaip yra dabar.

„Šis EK dokumentas signalizuoja Lietuvai, kad visuomenės senėjimas verčia ne tik daryti esmines pertvarkas „Sodros“ valdymo ar mokesčių tarifų lygiu, bet reformuoti patį mąstymą –  Lietuvos valdžia ir mes visi turime iš esmės permąstyti, iš ko po 40-50 metų išėję į pensiją gyvens dabartiniai mokiniai ar studentai. Jeigu nesudarysime sąlygų jiems patiems sukaupti senatvėje, mūsų anūkams jų išlaikymas bus per sunki našta“, – teigė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Asociacijos išplatintame pranešime apgailestaujama, kad kol kas tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek Seimas esą nesirūpina tolima perspektyva ir per 2009-2010 m. iš būsimųjų pensininkų jau paėmė daugiau kaip 625 mln. litų, kurie vien palūkanų per tuos pusantrų metų esą būtų uždirbę dar maždaug 25 mln. litų.

„Seimo sprendimas ir ateityje palikti įmokas 2 proc. vietoj numatytų 5,5 proc. iš būsimųjų pensininkų kasmet atims dar maždaug po 500–600 mln. litų“, – rašoma pranešime.

Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę apie 3,5 mlrd. litų turto. O nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais, nepaisant pastarojo laikotarpio krizių, papildomai uždirbta apie 150 mln. litų.

Tiesa, prieš kelerius metus įvykdytai pensijų reformai iškilo grėsmė. Kaip jau skelbta, Seimo nariai ketina kreiptis į Vyriausybę dėl pervedimų iš „Sodros" į privačius pensijų fondus tikslingumo ir išsiaiškinti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Parlamentarai piktinosi, kad Lietuvoje veikiančios pensijų fondų bendrovės užsiima „super bizniu": nieko nereikia daryti, gauni pinigus ant lėkštutės, įmerki ir skaičiuoji pelną".

Po ilgų diskusijų praėjusią savaitę Seime pritarta siūlymui ir kitais metais palikti galioti sumažintą įmokų į antros pakopos pensijų fondų dydį, siekiantį 2 proc., tačiau parlamentarams buvo pateiktas siūlymas atskaitymus į pensijų fondus sumažinti net iki 1 proc. Tai esą leistų papildomai „Sodrai“ sutaupyti 300 mln. litų. Seimo narys Petras Gražulis buvo pateikęs siūlymą išvis nutraukti pervedimus iš „Sodros" į privačius pensijų fondus. Daugelis Seimo narių minėjo Estijos pavyzdį. Pastaroji visiškai nutraukė pervedimus į privačius pensijų fondus. Tačiau Estija įsipareigojo vėliau įmokas grąžinti.

Seimas nenustatė konkrečios datos, iki kada galios sumažintos įmokos į pensijų fondus. Numatyta, kad tvarka galiotų laikinai – iki bus konstatuota sunkmečio pabaiga. Tačiau liko neaišku, kas ir kaip tai padarys.

Pirmąkart Seimas atskaitymus į pensijų fondus mažino nuo 2009 m. – iki 3 proc., o nuo praėjusių metų liepos – iki 2 proc.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

Skaičiai ir faktai

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, mūsų šalies būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Pavyzdžiui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc.

Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 m., siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginti su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.